Rudenį toliau bus svarstomi su tautinėmis bendrijomis susiję įstatymų projektai. Prieš savivaldos rinkimus tai vėl duos pagrindo viešoms politikų rietenoms. Vis dėlto šios diskusijos didesnės įtakos rinkimų rezultatams neturės, mano Kauno technologijos universiteto profesorius politologas Algis Krupavičius.

Vėl prieš rinkimus

Du Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) frakcijai aktualūs įstatymų projektai – Tautinių mažumų bei Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose – bus toliau svarstomi Seimo rudens sesijoje. Pirmojo svarstymas antradienį Seimo plenariniame posėdyje nutrūko ir bus pratęstas ketvirtadienį, o dėl antrojo turi būti sulaukta Valstybinės kalbos komisijos išvadų. Taigi bet kuriuo atveju jie nebus priimami šioje pavasario sesijoje, kuri baigiasi jau liepos 17 d.

Nors lenkai dažnai ir aštriai pasisakydavo, kad jų siūlomas Tautinių mažumų įstatymo projektas tiesiog blokuojamas Seime, tačiau jiems patiems tokios ilgos diskusijos buvo gera proga gauti daugiau žiniasklaidos ir visuomenės dėmesio prieš prezidento ir EP rinkimus.

2015 m. vasario pabaigoje arba kovo pradžioje vyks savivaldybių tarybų rinkimai. Prognozuojama, kad, jeigu jau kitąmet vyks tiesioginiai merų rinkimai (įstatymą dar turi pasirašyti Prezidentė), LLRA atstovai turėtų geresnių šansų gausiau tautinių bendrijų gyvenamose vietovėse.

Laimės socialdemokratai

Vis dėlto didesnis dėmesys lenkams nebus toks reikšmingas kaip prieš prezidento ar EP rinkimus. Politologas A.Krupavičius mano, kad LLRA atstovams šansų tikrai nepadaugės net Vilniaus mieste, kur dalį tautinių bendrijų rinkėjų netgi gali patraukti socialdemokratai. Ji demonstruoja solidarumą ir būtent šios partijos atstovai registravo Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą.

"Manau, kad diskusija rudenį bus naudinga tautinių bendrijų homogeniškai gyvenamose teritorijose, tačiau ir be šios diskusijos jose būtų sunku tikėtis kitokio rezultato. Toji nauda bus santykinė. Ir netgi priešingai: partijoms, kurios tolerantiškiau žiūri į tautinių mažumų politiką, pavyzdžiui, socialdemokratams, gali tekti dalis šios naudos. Tautinių mažumų atstovai šalia LLRA gali rinktis ir jas", – sakė A.Krupavičius.

Politologo vertinimu, apskritai visuomenė yra pernelyg supriešinama tokiais klausimais, dėl kurių neturėtų kilti didelių konfliktų. Tautinių mažumų įstatymas, pasak A.Krupavičiaus, galiojo daug metų ir tik prieš kelerius metus buvo atšauktas.

Be to, ES šalių praktika tautinių mažumų atžvilgiu yra daug liberalesnė nei Lietuvoje. "Iš tiesų yra bandoma priskaldyti vežimą iš degtuko. Ir lietuviai, ir lenkai turėtų būti tolerantiškesni vieni kitų atžvilgiu. Lenkų politikams būdinga tokiais nesutarimais vilioti savo rinkėją, centro dešinės partijoms – telkti savo šalininkus. Skirtingos pusės turi įvairių savanaudiškų interesų, dėl to ir turime šį susipriešinimą, kurio neturėtų būti", – komentavo politologas.

Kritikos gausu

LLRA frakcija dėl to, kad minėti įstatymų projektai lėtai skinasi kelią Seime, jau ne kartą priekaištavo ne tik parlamentui apskritai, bet ir valdančiosios koalicijos partneriams – Socialdemokratų partijos frakcijai. Pastarųjų siūlymu Tautinių mažumų įstatymo projekto klausimas buvo išbrauktas iš posėdžio darbotvarkės praėjusį mėnesį.

LLRA iniciatyva siūloma grąžinti iki 2010 m. galiojusią Tautinių mažumų įstatymo redakciją. Šį įstatymo projektą, kaip nesuderinamą su Konstitucija, yra sukritikavusi Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vyriausybės išvada dėl įstatymo projekto taip pat yra neigiama. Projektui siūlymus yra pateikę trys Seimo nariai, o galutinį rezultatą projekto priešininkai vadina kratiniu, kurio net įstatymo projektu negalima pavadinti.

Prieš svarstant socialdemokratų registruotą Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą dar reikia sulaukti Valstybinės kalbos komisijos išvadų.
Dėl Tautinių mažumų bei Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektų prieš Seimo posėdį piketą prie parlamento rūmų surengė Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga, Lietuvos Sąjūdis, "Vilnijos" draugija, Sausio 13-osios brolija, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjunga. Piketu reikalauta abiejų įstatymų projektų pateikimą išbraukti iš darbotvarkės.