Lietuvos rusų sąjunga, prieš trejus metus žiniasklaidoje apsiskelbusi apie savo narių vizitą į Kaliningradą ir ten pasiektą susitarimą dėl bendradarbiavimo su Vladimiro Putino partijos „Vieningoji Rusija“ Kaliningrado regiono skyriumi, po praėjusios „Savaitės“ gynėsi, kad jokios sutarties nėra pasirašiusi ir patikino, kad artimiausiu metu jokių mitingų dėl Švietimo įstatymo rengti neketina. Visai kitokie Lietuvos rusų sąjungos atstovų tekstai skamba Kremliaus globojamose Rusijos tėvynainių konferencijose.

Beje, pavasarį VSD paviešintame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime buvo perspėjimas, kad Rusijai „tėvynainio“ sąvoka reiškia ne etninę priklausomybę rusų tautai, bet politinį palankumą Rusijos interesams. Ir kad Maskva tėvynainių politiką įgyvendina, siekdama stiprinti ir plėsti savo įtaką „posovietinėje erdvėje“.

Informavo, kad Seime yra „protingų“ politikų

Prieš trejus metus Lietuvos rusų sąjunga gyrėsi, kad susitarė dėl bendradarbiavimo su V. Putino partija „Vieningoji Rusija“. Rusiškoje žiniasklaidoje plačiai reklamuota, kad parengtas susitarimas apima daugelį sričių. Derybose dalyvavęs Rusų sąjungos atstovas sako, kad susitarimas merdi dėl politinių aplinkybių.

„Darbinio bendradarbiavimo dabar nėra. Reikia iš politinės pusės spręsti, mes su visokiomis politinėmis organizacijomis galim bendrauti, čia nuo politinės valios priklauso“, – teigia Rusų sąjungos, Klaipėdos m. tarybos narys Viačeslavas Titovas.

Tačiau taip reklamavę bendradarbiavimą su V. Putino partija dabar Rusų sąjungos vadovai šoko tą įnirtingai neigti. Ar tikrai Lietuvoje tautiniu pagrindu sudarytos partijos atsisakė bendradarbiavimo su Kremliumi?

Po Darbo partijos skraiste į Seimą patekusios Rusų sąjungos lyderis Sergejus Dmitrijevas Kremliaus ruporui regnum.ru anksčiau yra pareiškęs, kad Lietuvos gyventojai pagarbiai sutiko Krymo referendumo rezultatus – esą „lietuviai atsimena, koks svarbus buvo jų valios pareiškimas, kai iširo Sovietų Sąjunga, todėl jie su pagarba vertino ir Krymo gyventojų pareikštą valią, juolab buvo aišku, kad jų pozicija labai vieninga“.

Panašu, kad „savųjų“ rate Rusų sąjungos atstovai kalba taip, kad įtiktų Maskvai. Štai birželį Rusijos tėvynainių konferencijoje Rusų sąjungos lyderis informavo, kad Seime yra „protingų“ politikų, kurie prireikus nepalaikys Lietuvos politikos.

„Seime yra protingų žmonių. Ir apskritai dabartinė situacija... Vyksta toks bendras europietiškas spaudimas Rusijai, todėl mūsiškiai bando susilaikyti. Tačiau patikėkite, kad, jei bus paliesti kokie nors strateginiai klausimai prieš, daugelis nepalaikys šiandien vykdomos politikos“, – tvirtino Rusų sąjungos pirmininkas, Seimo narys S. Dmitrijevas.

Kitos Lietuvoje tautiniu pagrindu įsteigtos partijos atstovė Irina Rozova atviravo, kad Prezidento ir Europos Parlamento rinkimuose su senuoju partneriu LLRA ėjęs Rusų aljansas pasirinko teisingą taktiką remti Kremliaus politiką Ukrainoje.

„Konsolidacijos pagrindu tapo labai liūdna tema – įvykiai Ukrainoje, Kryme“, – kalbėjo „Rusų aljanso“ pirmininkės pavaduotoja, Seimo narė I. Rozova.

„Rusų aljansas“ į Seimą pateko po LLRA vėliava drauge su Kazimiros Prunskienės įkurta Liaudies partija. Pastaroji su Putino „Vieningąja Rusija“ giminiuojasi nuo 2011 m.

Ilgas reikalavimų sąrašas

Rusų politologas Sergejus Karaganovas, kurio analitinės pažymos gula ant prezidento V. Putino stalo, yra pareiškęs, kad užsienyje gyvenantys tėvynainiai yra Rusijos jėgos šaltinis, kuriuo Rusija remsis, o tėvynainių teisių gynimas – kertinis Kremliaus užsienio politikos akmuo.

Lietuvos Rusų sąjunga praeitą savaitę vėl pakartojo: su Rusija reikia pragmatiškai draugauti. Jos atstovas Rygoje ir Vilniuje vykusiose Rusijos tėvynainių konferencijose žarstė kaltinimus ir reikalavimus Lietuvai. Įstatymai numato, kad švietimo įstaigos privalo atitikti Lietuvos standartus, tačiau laiške V. Putinui – prašymas steigti Lietuvoje vidurines ir aukštąsias mokyklas pagal rusiškuosius standartus.

„Atidaryti Vilniuje, Klaipėdoje ir Visagine mokyklas ir neformalaus mokymo aukštąsias mokyklas, kurios atitinka Rusijos Federacijos standartus. Aš manau, kad Rusijos Federacijos standartai aukštesni nei lietuviški – turiu vaikų, mielai leisiu“, – tvirtino V. Titovas.

O laiške aukščiausiems Lietuvos vadovams – reikalavimas liautis smerkti Kremliaus politiką Ukrainoje: „Pastaruosius metus su nerimu stebime augantį spaudimą Rusijai. Prašome stabdyti rusofobišką isteriją žiniasklaidoje, nes ji kelia konfliktus tarp tautų Lietuvoje“.

Maskva šias tautiečių godas išgirdo. „Mes pasirengę žengti ir žengsime tiek toli, kiek to pareikalaus pažeisti mūsų tėvynainių interesai ir konkreti situacija“, – žada Rusijos URM atstovas, atsakingas už žmogaus teises Konstantinas Dolgovas.

Valstybės saugumas pripažįsta, kad Rusijos tėvynainių veiksmai yra koordinuojami iš vieno centro. „Mūsų požiūriu, tokie veiksmai paprastai nebūna chaotiški. Jie yra koordinuojami. [...] Lenkų mažumos faktorius yra galbūt jau šiek tiek pereksploatuotas, tai dabar tinkamas laikas vėl pradėti eksploatuoti rusų mažumos klausimą“, – mano Valstybės saugumo departamento direktorius Gediminas Grina.

Rusijos tėvynainių renginiuose Lietuvos atstovai dalyvauja ne pirmus metus. Rygoje Rusijos tėvynainiai pateikė ilgą reikalavimų sąrašą. Reikalaujama panaikinti rasinę diskriminaciją Baltijos šalyse, teritorijose, kur 20 proc. gyventojų rusakalbiai, – įteisinti rusų kalbą, kaip valstybinę, remti rusakalbių teisių gynimo centrus, suteikti Antrojo pasaulinio karo veteranams oficialų statusą ir lengvatas, steigti rusiškos žiniasklaidos paramos fondą. Tačiau grėsmingiausias reikalavimas – kad Maskva atsisakytų pripažinti spalį vyksiančius Latvijos Saeimos rinkimų rezultatus.