Konservatoriai kaltino D. Gaižauską apsimelavus ir teigė, kad nesulaukę viešo atsiprašymo inicijuos jo atleidimo iš užimamų pareigų procedūrą.

„Mes negalime pasitikėti pirmininku, kuris kalba netiesą viešai“, – posėdžio metu teigė L. Kasčiūnas ir priminė klausimų sukėlusią istoriją dėl D. Gaižausko pasidaryto koronaviruso testo.

„Jūs vakar įkritote į labai rimtą duobę. Mes negalime pasitikėti pirmininku tokio jautraus, strategiškai svarbaus komiteto, kuris meluoja visuomenei. Vakar paviešintos jūsų pokalbio ištraukos apie tai, kaip jūs, nuslėpdamas arba paryškindamas tam tikrą informaciją, gavote testą, kai daug žmonių Lietuvoje laukė eilėje ir to testo negavo“, – kalbėjo L. Kasčiūnas, pabrėždamas, kad ši aplinkybė neleidžia NSGK nariams toliau dirbti su tokiu pirmininku. 

„Jūs savo nepasitikėjimą pagrįskite argumentais, jūs darote šou iš komiteto“, –  konservatoriui atkirto D. Gaižauskas.

„Mes negalime dirbti su jumis viename komitete. Arba jūs atsiprašykite visuomenės, prisiimkite atsakomybę, arba pagalvokite apie atsistatydinimą. Jeigu jūs to nepadarysite, mes jums galime padėti ir inicijuoti diskusiją šiuo klausimu“, – tęsė konservatorius.

L. Kasčiūnui antrino ir konservatorių lyderis G. Landsbergis. Pasak jo, D. Gaižausko pirmininkavimo posėdžiui klausimas turi būti įtrauktas į dienotvarkę.

„Jūsų klausimas yra atmestas, nes tai neturi nieko bendro su tyrimu“, – atšovė D. Gaižauskas.

Tačiau konservatorių lyderis neatlyžo.

„Jūs norite pasakyti, kad nieko bendro, gerbiamas pirmininke, neturite su šiuo posėdžiu“, – tęsė G. Landsbergis ir svarstė, ar nebūtų verta D. Gaižauską, kaip niekuo nesusijusį, išbraukti iš šio posėdžio apskritai.

Tuo tarpu D. Gaižauskas suko temą ir akcentavo būtinybę grįžti prie NSGK narių apklausos dėl I. Rozovos.

„Pagrindinis tikslas yra išsiaiškinti, ar jūs galimai disponuodami įslaptinta VSD informacija nesiekėte asmeninių ar politinių tikslų, taip keldami riziką nacionaliniam saugumui“ – kalbėjo D. Gaižauskas, nesutikdamas, kad į NSGK posėdžio darbotvarkę būtų įtraukiami siūlomi klausimai.

Galiausiai į trijų parlamentarų pokalbį įsikišo kiti NSGK nariai ir pasiūlė komiteto posėdį organizuoti ateinantį antradienį.

„Nematau perspektyvų šiam posėdžiui, daugiau bus politikavimo nei naudos atliekant tyrimą“, – teigė „valstiečių“ frakcijai Seime priklausantis Arūnas Gumuliauskas. Jam antrino ir „socialdarbiečių“ lyderis Gediminas Kirkilas.

Visgi organizuoti posėdį antradienį nuspręsta ne surengus balsavimą, bet po to, kai iš nuotoliniu būdu vykusio posėdžio, užsitęsus emocingoms diskusijoms, atsijungė dalis NSGK narių ir nebeliko kvorumo.

Dar iki tol konservatoriai reikalavo, kad pirmininkas D. Gaižauskas užtikrintų, jog į klausimus NSGK nariams atsakytų ir premjeras S. Skvernelis.

„Liudyti turi ateiti ministras pirmininkas Saulius Skvernelis. Mes aiškiai suformulavome savo poziciją. (Neliudysime – ELTA) kol ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, kuris vadovauja koalicijai su politine jėga, minima tyrime, atidavęs šiai jėgai dvi strategines ministerijas, palaiminęs šią koaliciją ... Todėl Saulius Skvernelis turi būti taip pat kviečiamas antradienį į posėdį kaip liudytojas, kaip pagrindinis asmuo. Tai, kad jis gavo informaciją kaip ministras pirmininkas, neatima jo atsakomybės kaip Seimo nario“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

ELTA primena, kad Seimas NSGK pavedė atlikti tyrimą dėl parlamentarės I. Rozovos ryšių su rusų diplomatais ir galimos grėsmės nacionaliniam saugumui. Ši iniciatyva atsirado paaiškėjus, kad 2018 metų sausį Seimo pirmininkas V. Pranckietis gavo Valstybės saugumo departamento (VSD) rekomendaciją neišduoti politikei leidimo dirbti su įslaptinta informacija.

NSGK tyrimas atliekamas ir dėl atliktų politikų veiksmų, gavusių VSD informaciją apie I. Rozovos veiklą. Komitetas aiškinasi, kokius sprendimus, susipažinęs su medžiaga apie I. Rozovą, priėmė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis bei kiti informaciją gavę Seimo nariai. Parlamento pirmininkas jau liudijo NSGK.

Paviešintoje Valstybės saugumo departamento pažymoje dėl I. Rozovos patikrinimo teigiama, kad parlamentarė ilgą laiką palaikė neformalius ryšius su Lietuvoje rezidavusiais diplomatinio korpuso atstovais ir jų neatskleidė.

Taip pat VSD pažymi, kad I. Rozova su Rusijos diplomatais tarėsi apie finansinę paramą parlamentarės atstovaujamam Rusų aljansui bei aptardavo galimybes Rusų aljansui formuoti bendrą tautinėms mažumoms atstovaujantį politinį junginį kartu su Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS).