„Lietuva nepripažįsta N. Maduro teisėtu Venesuelos prezidentu. Primenu, kad jo režimas rėmė Rusijos agresiją prieš Ukrainą ir aktyviai bendradarbiavo su Iranu ir Kuba“, – šeštadienį socialiniame tinkle „X“ rašė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Pasak jo, tolimesni veiksmai turi atitikti tarptautinę teisę, o Lietuva, bendradarbiaudama su tarptautiniais partneriais ir sąjungininkais, atidžiai stebi padėtį Pietų Amerikos valstybėje.
Kiek anksčiau Užsienio reikalų ministerija BNS nurodė Venesueloje esančių Lietuvos piliečių pagalbos prašymų kol kas negavusi bei patikino neturinti informacijos apie nukentėjusius lietuvius.
Į Pietų Amerikos valstybę ministerija primygtinai nevykti rekomenduoja nuo gruodžio 9-osios.
URM teigė primenanti, jog Lietuva, kaip ir visa ES, nuosekliai nepripažįsta Venesuelos 2024 metų prezidento rinkimų demokratiniais, o N. Maduro – legitimiu šalies vadovu.
ES nepripažino ginčijamų 2024 metų rinkimų, kurie N. Maduro suteikė trečią kadenciją valdžioje, rezultatų ir skyrė sankcijas dešimtims Venesuelos pareigūnų už tai, kad jie kenkia demokratijai šalyje.
Kaip rašė BNS, po ne vieną mėnesį trukusio ir vis didėjusio karinio ir ekonominio spaudimo JAV anksti šeštadienį surengė oro antskrydžius prieš taikinius visoje Venesueloje ir pareiškė nuvertusios autoritarinį kairiųjų pažiūrų prezidentą N. Maduro.
Venesuelos vyriausybė pasmerkė tai, ką pavadino „itin rimta karine agresija“ iš Vašingtono pusės, ir paskelbė nepaprastąją padėtį.
(be temos)
(be temos)
(be temos)