Liepą krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sakė, jog yra sutarta, kad vokiečiai iki rugsėjo pabaigos pateiks savo planą, tačiau rugsėjui pasibaigus ministras teigė dar neturintis, kuo pasidalinti.

Kariai atvyks keliems mėnesiams ar keleriems metams – skirtumas nemažas. Jei atvyktų ilgam ir atsivežtų šeimas, reikėtų ne tik daugiau būsto, bet ir mokyklų, sveikatos paslaugų.

„Skirtumai tame visada yra, be abejonės. Bet šiuo atveju šalys skaičiuojasi ir sąnaudas, ir pridėtines vertes, ką tai duotų. Bet, aš sakau, galutiniai sprendimai bus po to, kai jau Vokietijos pusėj bus viskas suderinta“, – teigė A. Anušauskas.

Vokietijos politikai sako, kad geriausias variantas būtų brigados kariams į Lietuvą atvykti ilgam.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Žinau, kad dar nėra galutinio sprendimo, bet yra daug lengviau dislokuoti karius ilgam laikui. Įgaus patirties, geriau pažins šalį. Normaliai būna taip. Kariai atvyksta 2–3 metams. Karininkai – 3–4 metams“, – sakė Vokietijos parlamento narys Roderichas Kiesewetteris.

Lietuva stato naujas kareivines, bet jos tik kariams. Anot vokiečių, net jei kariai į Lietuvą atvyktų ilgam, šeimas greičiausiai atsivežtų maža dalis.

„Vokietijoje daugiau kaip 80 proc. karių tiesiog keliauja ten, kur reikia tarnauti. Jie nepasiima su savimi šeimos narių. Taip galėtų būti ir keliantis į Lietuvą“, – aiškino R. Kiesewetter.

Anot Lietuvos politikų, lengviausia būtų vokiečių brigados karius priimti Vilniuje. Jeigu bus sprendimas, kad vokiečiai norės gyventi mieste, tikėtina, mūsų sostinėje Vilniuje, tai iš karto lengviau. „Čia absorbuoti 2-4 tūkst. vokiečių galimybės tikrai nemažos. Turim ir daug įvairių užsienio mokyklų čia“, – tikino Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Prie Vilniaus, Rūdninkuose, statomas ir naujas poligonas, kuris galėtų būti skirtas vokiečių brigadai. Pagal dabartinį planą brigada turi persikelti į Lietuvą po dviejų metų, bet patys vokiečiai vardija priežastis, kodėl brigados klausimas stringa.

„Kas gali būti iššūkis ir nenoriu to slėpti – Vokietijos pajėgose turime karių ir technikos trūkumą. Šiuo metu tarnyba Vokietijos kariuomenėje nėra labai patraukli“, – kalbėjo Vokietijos parlamento narys.

Stringa ir kanclerio Olafo Šolco pažadai kariuomenei skirti 100 mlrd. Bet anot vokiečių opozicijos, brigada Lietuvoje gali tapti dideliu postūmiu modernizuoti visą Vokietijos kariuomenę.

Anot vokiečių, reikia paruošti ir jų visuomenę. Tai pirmas kartas po daugybę randų palikusio Antrojo pasaulinio karo, kai vokiečiai imasi užtikrinti kitos šalies saugumą.

„Turime pabrėžti, kad tarnyba Lietuvoje yra elitinė. Vokietijos kariai, saugantys mūsų laisvę, Lietuvoje turi didžiuotis“, – tikino R. Kiesewetter.

Tarp vis dar neatsakytų klausimų – ar brigada bus tik vokiečių, ar vokiečiai kviestų jungtis ir kitas NATO šalis. Prieš kelis mėnesius lietuviai su vokiečiais dėl brigados buvo ne juokais apsižodžiavę.

„Bet kokia idėja, kad skleidžiant tokį turinį Vokietija gali būti spaudžiama arba iš jos tyčiojamasi, nepadės į Lietuva atsiųsti nė vieno papildomo Vokietijos kario“, – įspėjo buvęs Vokietijos ambasadorius Matthiasas Sonnas.

Tačiau dabar kalbama jau kitaip. Vokiečių gynybos ministras šią savaitę Estijoje pakartojo, jog brigada bus Lietuvoje. Abejojančių nebėra ir Lietuvoje. Ministras A. Anušauskas ragina detalių dar palaukti.