„Pateikiau informaciją, kuri buvo vieša, dabar ji Generalinėje prokuratūroje yra įslaptinta, ir šitas faktas kalba už save“, – trečiadienį per spaudos konferenciją teigė parlamentaras.

Jis sakė antradienį per Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdį sužinojęs, jog visa jo pateikta medžiaga ir drauge pateikti įrodymai buvo įslaptinti.

„Be abejo, aš turiu tos informacijos kopijas, bet negaliu jomis dalytis, jeigu tai yra valstybės paslaptis. Nelabai suprantu, kodėl mes bijome pasakyti, jeigu nebuvo poveikio“, – kalbėjo V. Bakas.

„Tai gali reikšti tik viena, jog siekiama, kad duomenys apie galimai neteisėtą asmens duomenų rinkimą, kišimąsi į rinkimus nebūtų viešai prieinami visuomenei“, – svarstė jis.

Politiko tvirtinimu, toks teisėsaugos žingsnis tik dar labiau sustiprina įtarimus, kad gauti duomenys galėjo būti teisingi.

Politikų užsakymu rinkti duomenys apie niekuo dėtus piliečius?

V. Bakas tvirtino, kad praėjusių metų pradžioje jo gauta informacija buvo susijusi su kišimusi į nemažos dalies niekuo dėtų piliečių privatų gyvenimą, neteisėta įtaka rinkimams ir aukštų pareigūnų neutralumo pažeidimu.

Šiuo atveju esu įsitikinęs, kad buvo pažeistas ir politinio neutralumo principas, ir viršyti įgaliojimai.

„Buvau ir esu įsitikinęs, kad tam tikrų periodu buvo kištasi į nemažos dalies niekuo dėtų šalies piliečių privatų gyvenimą. Taip pat atskiri asmenys stengėsi daryti įtaką, mano nuomone, neteisėtą įtaką, demokratinių rinkimų procesui“, – sakė Seimo narys.

V. Bako duomenimis, jo gautoje informacijoje buvo duomenų apie galbūt pareigūnų per rinkimus suteiktą pirmenybę konkrečiam politikui ar politikams.

„Šiuo atveju esu įsitikinęs, kad buvo pažeistas ir politinio neutralumo principas, ir viršyti įgaliojimai. Tai reiškia, kad pareigūnai, kišdamiesi į politinius procesus, suteikdami preferencijas konkrečiam politikui ar konkretiems politikams šiurkščiai pažeidė viešąjį interesą“, – kalbėjo buvęs NSGK pirmininkas.

Anot jo, jo medžiagoje pateikta „daug detalių, daug pavardžių“.

„Aš žinau, apie kokius asmenis buvo renkama informacija, žinau pavardes, vardus, pareigas, žinau kontekstą per dvejus metus, žinau įgaliojimus atskirų institucijų, tiek kriminalinės žvalgybos, tiek žvalgybos, (...) Mano įsitikimu, tam pagrindo nebuvo“, – tvirtino jis.

Pasak politikų, dalis surinktos informacijos tam tikrais rinkimų etapais buvo panaudota.

„Manau, kad šiuose veiksmuose buvo ir yra nusikaltimų požymių“, – sakė jis.

V. Bakas teigė, kad jam informaciją pateikė „žmonės, kurie nenorėjo tarnauti ar aptarnauti siaurų interesų grupių“.

Tačiau nei konkrečių rinkimų, nei institucijos, kur galbūt neteisėtai rinkti duomenys, jis nenurodė, nors per uždarą Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdį generalinis prokuroras Evaldas Pašilis bei Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius Žydrūnas Bartkus šiuos duomenis atskleidė.

Prokuroro sprendimas nežinomas

Anot V. Bako, kadangi informacija buvo susijusi su svarbiais rinkimais, aukštais politikais ir pareigūnais, ją patikrinti galėjo tik teisėsauga.

Seimo narys pranešė, kad, nepaisant to, jog beveik metus Generalinė prokuratūra tikrino jo pateiktus duomenis, jis jokio oficialaus pranešimo apie priimtą sprendimą iš šios institucijos nėra gavęs.

„Generalinis prokuroras šiuo klausimu nepriėmė jokio sprendimo“, – tvirtino Seimo narys.

Todėl, anot jo, šiuo atveju jis neturi galimybės niekam skųsti prokuratūros sprendimo.

V. Bako teigimu, ištirti duomenų pagrįstumą galėjo parlamentinis tyrimas, tačiau jam Seimo valdyba nepritarė. Jis neatmetė galimybės, kad dar rinks parlamentarų parašus inicijuoti laikinąją tyrimo komisiją.

Įtakingi Lietuvos politikai, pareigūnai galėjo išnaudoti nacionalinį saugumą turinčias užtikrinti institucijas savo siauriems politiniams tikslams.

„Jei generalinis prokuroras negali priimti sprendimo, kurio teisėtumą ir pagrįstumą galima būtų patikrinti teisme arba kitame teisėtame legaliame procese, kai tai susiję, pavyzdžiui, su imunitetą turinčiais arba priesaiką Seime davusiais asmenimis, tokiu atveju Seimas privalo, mano nuomone, imtis veiksmų ir apginti viešąjį interesą bei konstitucinius pagrindus“, – sakė buvęs komiteto pirmininkas.

„Mano nuomone, toks elgesys, kai vengiama priimti sprendimus, kurie gali atskleisti, kad įtakingi Lietuvos politikai, pareigūnai galėjo išnaudoti nacionalinį saugumą turinčias užtikrinti institucijas savo siauriems politiniams tikslams arba siekdami įgyti pranašumą prie politinius konkurentus, arba net juos kompromituoti, gali patvirtinti, kad be teisėto pagrindo buvo renkama informacija apie niekuo dėtus žmones ir kišamasi į rinkimus“, – kalbėjo politikas.

V. Bakas teigia, kad dar 2019 metų pradžioje jam einant komiteto vadovo pareigas pranešta, jog „vienoje iš nacionalinį saugumą užtikrinančių vykdomųjų institucijų nesant įstatymais numatyto pagrindo renkama informacija apie asmenis, naudojantis institucijai suteiktomis galimybėmis bei daromas galimai neteisėtas poveikis šalies vidaus politiniams procesams“.

Politikas tvirtino, kad gavęs šią informaciją, kreipėsi į Generalinę prokuratūrą bei STT dėl galbūt padarytos nusikalstamos veiklos ir tik šių metų sausio 29 dieną iš STT gavo atsakymą, jog ikiteisminis tyrimas nepradėtas.

Generalinė prokuratūra ir STT atsisakė išsamiau komentuoti V. Bakui teiktus atsakymus dėl jo prašymo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo neteisėto duomenų rinkimo vienoje iš valstybės institucijų.

Politikai ir teisėsauga neatskleidžia, nei kokioje institucijoje galėjo būti padaryti pažeidimai, nei apie ką galbūt rinkti duomenys. Šis slaptumas aiškinamas Pranešėjų apsaugos įstatymu.