„Aš manau, kad sankcijos gali privesti prie situacijos, kur režimas kris. Į tai jos ir yra nukreiptos. Jos yra skausmingos ir jos turi būti skausmingos, nes turi supurtyti Rusiją ir priversti imtis pokyčių dabar. Toks ir yra vienas jų pagrindinių tikslų. NATO karinis įsitraukimas potencialiai reiškia Trečiąjį pasaulinį karą, ir mes visi puikiai tai suprantame“, – LRT trečiadienį teigė Seimo pirmininkė.
Ji pabrėžė, kad ES ir kitos šalys teikia humanitarinę, karinę pagalbą ginkluote, o įvestos ekonominės sankcijos yra „beprecedentės“, jos gali būti plečiamos, pavyzdžiui, atjungiant nuo tarpbankinės sistemos SWIFT visus Rusijos bankus.
Aš manau, kad sankcijos gali privesti prie situacijos, kur režimas kris. Į tai jos ir yra nukreiptos. Jos yra skausmingos ir jos turi būti skausmingos, nes turi supurtyti Rusiją ir priversti imtis pokyčių dabar.
„Taip pat dabar yra laikas pradėti kalbėti apie tai, kad dujos ir nafta nebūtų perkamos iš Rusijos. Tai būtų didžiulis naikinamas smūgis Rusijos ekonomikai“, – tvirtino Seimo pirmininkė.
„Manau, kad šiandiena yra daroma daug. Ar reikia daryti daugiau – neabejotinai taip. Lygiai taip pat, kaip sankcijos didinamos, taikomos prieš Rusiją, lygiai taip pat jos turi būti taikomos prieš Baltarusiją, nes Baltarusija šiandien jau yra satelitinė valstybė, kuri pilnai dalyvauja agresijoje, kare prieš Ukrainą, – pridūrė V. Čmilytė-Nielsen.
Pasak parlamento vadovės, akivaizdu, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, priėmęs sprendimą veržtis į Ukrainą, nesitikėjo tokio ukrainiečių pasipriešinimo.
„Jis nesitikėjo tokio pasipriešinimo, nesitikėjo, kad tankai bus sutikti ne su gėlėmis, duona ir druska, o bus priešinamasi, ukrainiečiai bus didvyriai, kurie kasdien aukoja savo gyvybes saugodami savo žemę. Šito nebuvo tikėtasi. Ir mes matome aiškius ženklus, kad tas įniršis, ta frustracija tampa vis brutalesniais veiksmais Ukrainoje“, – tvirtino parlamento vadovė.
Ji sako antradienio vakarą aptarusi situaciją šalyje su Aukščiausiosios Rados pirmininku Ruslanu Stefančiuku, kuris dėkojo Lietuvai už palaikymą ir dar kartą pakartojo, kad agresijos akivaizdoje šalis siekia kuo greičiau tapti kandidate įstoti į ES.
Seimo pirmininkė pabrėžė, kad Lietuva su kitomis Baltijos šalimis, Lenkija šį siekį palaiko.
Ragino nekurstyti neapykantos rusakalbiams
Ji taip pat ragino nekurstyti neapykantos rusakalbiams Lietuvoje, ir siekti vienybės „nepriklausomai, kokios tautybės jie yra, nedraskytų nei Putino, nei Lukašenkos režimo nusikaltimai“.
„Jeigu yra kažkokių požymių ar konkrečių atvejų, kad Lietuvos rusai, baltarusiai patiria išpuolius ar kažkokias replikas, manau, kad kiekvieno žmogaus moralinė atsakomybė yra tiesiog užkirsti kelią tokiems dalykams, sudrausminti, kalbėtis su vaikais mokyklose, darželiuose“, – trečiadienį LRT radijui sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Pasak Seimo pirmininkės, Rusijos ir Baltarusijos kariniai veiksmai Ukrainoje neturi tapti pagrindu trintims tarp pačių Lietuvos gyventojų.
„Manau, turime dėti visas pastangas, kad mūsų vienybė, visų lietuvių vienybė, nepriklausomai nuo to, kokios tautybės jie yra, nedraskytų nei Putino, nei Lukašenkos režimo nusikaltimai“, – tikino V. Čmilytė-Nielsen.
Seimo darbotvarkė keisis
Parlamento pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen teigia, kad dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje keisis ateinančią savaitę prasidėsiančios Seimo sesijos darbotvarkė. Tačiau, pažymi politikė, visuomenėje nevienareikšmiškai įvertinti klausimai, kaip partnerystės įstatymas ar Stambulo konvencija, Seimo salėje privalo likti.
Vengimas spręsti žmogaus teisių problemas mus kaip tik artina prie to bloko, kurį taip smarkiai nori atkurti Putinas.
„Nemanau, kad tai būtinai bus pirmųjų savaičių klausimai, nes prioritetas yra situacijai Ukrainoje ir tam, ką galime padaryti, kad padėtume. Tačiau apskritai kalbant, žmogaus teisių klausimai priartina mus ir įtvirtina mus Vakarų pasaulyje, Šiaurės Europos regione“, – trečiadienį LRT radijui sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Politikė pažymėjo, kad atsitraukus nuo aistras visuomenėje bei Seime kėlusių klausimų, būtų tik priartėta prie standartų, kuriuos palaiko Ukrainą užpuolusios Rusijos režimas.
„Vengimas spręsti žmogaus teisių problemas mus kaip tik artina prie to bloko, kurį taip smarkiai nori atkurti Putinas. Manau, kad mūsų kelias jau yra pasirinktas, jis yra vienintelis teisingas. Aš tikiu, kad tie žmogaus teisių klausimai, kurie vis dar nėra išspręsti, jie bus išspręsti. Tą reikia padaryti, kad niekam nekiltų abejonių, kad Lietuva yra demokratinių, laisvę mylinčių ir žmogaus teises gerbiančių šalių pusėje“, – sakė Seimo pirmininkė.
„Visi klausimai, kurie susiję su žmogaus teisių problematika, problemų sprendimu, turi likti darbotvarkėje“, – apibendrino V. Čmilytė-Nielsen.
Kremlius praėjusią savaitę įsiveržė į Ukrainą ir pradėjo karą, sukėlusį pasipiktinimą visame pasaulyje. Rusija apsupo didžiuosius šalies miestus, tačiau ukrainiečių pajėgos intensyviai priešinasi puolimui.
Vakarų valstybės į invaziją atsakė griežtomis sankcijomis Rusijai ir visokeriopa, įskaitant karinę, paramą Ukrainai. Ją jau ne kartą skyrė ir Lietuva.
