Taip politikė įvertino „laisviečio“ Tomo Vytauto Raskevičiaus ir konservatoriaus Mato Maldeikio registruotas Rinkimų kodekso pataisas, kuriomis siūloma daugiamandatės rinkimų apygardos biuleteniuose nurodyti, ar partija yra teista.

„Įžvelgiu šiame Tomo Vytauto Raskevičiaus ir Mato Maldeikio siūlyme mėginimą šiek tiek pasipelnyti iš tos bausmės mūsų partijai. Bet, vėlgi, politinė konkurencija daro savo“, – antradienį Eltai teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Apskritai, tęsė ji, Seime gimstančios iniciatyvos dėl partijų teistumo nurodymo tiek biuleteniuose, tiek VRK leidžiamoje agitacinėje medžiagoje, yra mėginimai perkelti atsakomybę dėl kai kurių buvusių Liberalų sąjūdžio narių nusižengimų visiems politinės bendruomenės nariams.

„Matyčiau, kad ši iniciatyva – nevertinant, opozicijos ar pozicijos – yra mėginimas perkelti kolektyvinę kaltę tūkstančiams partijos narių“, – aiškino Seimo vadovė.

Politinė konkurencija daro savo.

„Manau, kad tai nėra pagrįsta“, – pridūrė ji.

ELTA primena, grupė opozicijos narių praėjusią savaitę registravo panašias Rinkimų kodekso pataisas – siūloma numatyti prievolę teistoms politinėms jėgoms Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) anketoje rinkėjams pateikti informaciją apie padarytus nusikaltimus.

Be oficialiųjų anketų, informacija apie politinės jėgos nusikaltimus būtų nurodoma VRK leidžiamuose kandidatų ir partijų, jų rinkiminių sąrašų plakatuose. Tuo metu nenurodžius informacijos apie padarytas nusikalstamas veikas, būtų laikoma, kad kandidatas ar partija šiurkščiai pažeidė Rinkimų kodeksą.

T. V. Raskevičiaus abejonių nesureikšmina

Kaip pranešta anksčiau, antradienį Seimo pirmininkė iš plenarinių posėdžių salės tribūnos atsakinėjo į opozicijos klausimus – po Apeliacinio teismo verdikto „MG Baltic“ byloje parlamento mažuma suabejojo V. Čmilytės-Nielsen galimybėmis tęsti vadovavimą Seimui.

Išklausęs parlamento vadovės atsakymus, T. V. Raskevičius nurodė, kad Laisvės partijai dar reikia laiko nuspręsti, ar Liberalų sąjūdžio pirmininkė gali toliau tęsti darbą užimamose pareigose.

„Frakcijoje vertinsime atsakytus klausimus ir priimsime atitinkamus sprendimus“, – žurnalistams Seime teigė T. V. Raskevičius, Seimo pirmininkei antradienį atsakius į opozicijos iškeltus klausimus.

„Aš turiu dar įsigilinti į tai, kas buvo šiandien nuskambėję iš Seimo tribūnos“, – pridūrė politikas, paklaustas, ar tokia pozicija reiškia, kad ir jis pats nepasitiki parlamento vadove.

Klausiama apie tokias T. V. Raskevičiaus abejones, V. Čmilytė-Nielsen teigė, kad „laisviečių“ pozicija yra suprantama.

„Manau, visiškai normalu, kad frakcijos dar apsitars, vertindamos ir atsakymus, ir tai, ar apskritai kils nepasitikėjimo iniciatyva, kaip ji bus suformuluota ir t.t. Visiškai ramiai vertinu – viskas tvarkoje, frakcija apsitars ir priims kažkokį sprendimą“, – komentavo ji.

Visgi, politikė neatmetė, kad tokia retorika yra susijusi su artėjančiais rinkimais.

„Einame į rinkiminį laikotarpį. Natūralu, kad toje pačioje opozicijoje matome, kad vis aštrėja retorika vieni kitų atžvilgiu. Matyt, ir koalicijoje kažkas panašaus bus – ypač galvojant apie mus (liberalus – ELTA) su „laisviečiais“. Dėl akivaizdžių priežasčių. Bet aš to nesureikšminu. Pasižiūrėsime, kaip viskas klostysis toliau“, – apibendrino ji.

ELTA primena, Apeliaciniam teismui vadinamojoje „MG Baltic“ byloje pripažinus Liberalų sąjūdį bei Darbo partiją kaltomis, opozicijoje prasidėjo kalbos apie nepasitikėjimą teistomis politinėmis jėgomis. Seimo mažumos atstovai paragino stabdyti parlamento darbą, taip pat kelti klausimai, ar Seimas gali pasitikėti nuteistos partijos lydere V. Čmilyte-Nielsen kaip parlamento pirmininke, o Darbo partijos pirmininku Andriumi Mazuroniu kaip vicepirmininku.

A. Armonaitė atkirto E. Gentvilui: siūlo susikoncentruoti į savo partiją

Parlamentarui Eugenijui Gentvilui pasipiktinus opozicijos ir Laisvės partijos kritika Liberalų sąjūdžiui, „laisviečių“ lyderė Aušrinė Armonaitė ragina valdančiosios koalicijos partnerį „nustoti baksnoti kitų partijų iniciatyvas. Politikė stebisi, kodėl partijos kolegos T. V. Raskevičiaus bei konservatoriaus M. Maldeikio siūlymas rinkimų biuleteniuose nurodyti partijų teistumą iššaukė tokią, anot jos, audringą E. Gentvilo reakciją.

„Eugenijus Gentvilas jau penkerius metus nuo Laisvės partijos įkūrimo dalijasi visokiais patarimais, skambiais pareiškimais“, – antradienį Eltai teigė A. Armonaitė.

„Tiesiog siūlau jam susikoncentruoti į savo partiją, nustoti baksnoti kitų partijų narių iniciatyvas ir pasistengti, kad liberalizmo Lietuvoje būtų daugiau. Ar tai mokestinėje srityje, ar žmogaus teisių srityje – to indėlio iš Liberalų sąjūdžio labai trūksta“, – konstatavo ji.

Kaip pranešta anksčiau, antradienį T. V. Raskevičius ir M. Maldeikis registravo Rinkimų kodekso pataisas, kuriomis siūlo daugiamandatės rinkimų apygardos biuletenyje nurodyti informaciją, ar politinė partija yra teista.

A. Armonaitė nėra linkusi vertinti šio pasiūlymo kaip bandymo pakenkti koalicijos partneriams.

„Dėl Seimo narių Raskevičiaus ir Maldeikio pasiūlymo – galiu pasakyti, kad, žinoma, spręs Seimas. Aš matau, jog Seimo nariai nori suvienodinti fizinių ir juridinių asmenų teikiamos informacijos apie teistumą reguliavimą. Tai reiškia, kad rinkėjai turėtų pilną informaciją – apie fizinius asmenis jau dabar yra ženklinami biuleteniai“, – aiškino politikė.

Nežinau, kodėl tai iššaukė tokią milžinišką, audringą reakciją iš Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno.

„Nežinau, kodėl tai iššaukė tokią milžinišką, audringą reakciją iš Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno“, – į E. Gentvilo pasisakymus referavo ji.

Kaip skelbta anksčiau, opozicijai ir Laisvės partijai prakalbus apie „MG Baltic“ byloje nuteistų liberalų ir „darbiečių“ moralines normas, E. Gentvilas teigė manąs, kad tokie pareiškimai – dviveidiški.

„Patys buvę partijos vadovybėje, išėjo į kitą partiją po visų tų įvykių ir sako, kad dabar jūs turite atsakyti. Mano manymu, čia irgi trūksta moralės“, – antradienį žurnalistams komentavo E. Gentvilas.

„(...) vadinami koalicijos partneriai, kurie buvo partijoje tuo pat metu, bet iš jos pabėgo, sukūrė kitą ir sako jūs ten pasilikote, jūs kalti. Gerbiamieji, mes prisiėmėme atsakomybę“, – tikino liberalas, referuodamas į „laisviečių“ pasisakymus.

Tikina, kad pasitiki V. Čmilyte-Nielsen kaip Seimo pirmininke

Papildomus klausimus dėl įtampų tarp liberalų ir „laisviečių“ paskatino ir T. V. Raskevičiaus pasisakymai – Laisvės partijos narys leido suprasti, kad abejojančių, ar Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen gali toliau vadovauti parlamentui, yra ne tik opozicijos gretose.

„Frakcijoje vertinsime atsakytus klausimus ir priimsime atitinkamus sprendimus“, – žurnalistams Seime teigė T. V. Raskevičius, Seimo pirmininkei antradienį atsakius į opozicijos iškeltus klausimus.

Klausiama, ar tai yra asmeninė kolegos nuomonė, ar visos partijos pozicija, A. Armonaitė nurodė, kad pasitiki Seimo pirmininke.

„Asmeniškai Viktorija Čmilyte-Nielsen kaip žmogumi pasitikiu. Bet, matyt, frakcijoje neturėjome diskusijos. Jeigu būtų kažkokios iniciatyvos – turėtume tartis su frakcijos kolegomis“, – aiškino ji, referuodama į parlamento mažumos svarstymus interpeliuoti Seimo pirmininkę.

Atsakė, ar mato poreikį santykius aptarti koalicinėje taryboje

Tai nebe pirmi vieši valdančiųjų apsižodžiavimai – visai neseniai daug dėmesio sulaukė ministrės A. Armonaitės ir premjerės Ingridos Šimonytės apsižodžiavimai, „laisviečių“ pozicijos dėl koalicijos sutarties įsipareigojimų ir pan.

Klausiama, ar nelaikas vėl aptarti tarpusavio santykių koalicinėje taryboje, A. Armonaitė leido suprasti, kad tokiame posėdyje „laisviečiai“ dalyvautų, tačiau savo iniciatyva tarybos šaukti neketina.

„Jeigu bus toks susitikimas organizuojamas – mes į jį tikrai ateisime“, – aiškino A. Armonaitė.

„Dabar, man atrodo, svarbiausias metų įstatymas – kitų metų biudžetas – buvo priimtas. Santykių aiškinimasis, kaip žinome, nekuria pridėtinės vertės rinkėjams. Svarbu, kad partijos tai darytų“, – nurodė ji, klausiama, ar „laisviečiai“ imsis iniciatyvos šaukti koalicinės tarybos posėdį.