„Čia, matyt, požiūris sutampa, kad Lietuvos gynyba yra ir Vokietijos gynyba. Mes visi esame vienoje valtyje ir turime daryti viską, kad agresyvėjanti Rusija neturėtų nė šešėlio abejonės, kad kiekvienas NATO teritorijos centimetras yra vienodai gerai apgintas“, – penktadienį BNS sakė Lietuvos parlamento vadovė.

Ji teigė su kolege iš Vokietijos aptarusi liepą Lietuvos sostinėje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo darbotvarkę.

„Iš parlamentų pusės darome, ką galime, kad mūsų vyriausybės siektų to geriausio rezultato. Suprantama, kad tokie klausimai, kaip Ukrainos narystės NATO perspektyva, yra sprendžiami konsensuso būdu, bet besikeičiantis Vokietijos požiūris, labiau supratingas mūsų pozicijai yra svarbus, jis yra esminis“, – tvirtino V. Čmilytė-Nielsen.

Čia, matyt, požiūris sutampa, kad Lietuvos gynyba yra ir Vokietijos gynyba.

„Tokie vizitai vis labiau suartina mūsų pozicijas esminiais, kertiniais saugumo ir gynybos klausimais“, – pabrėžė ji.

Seimo pirmininkė sakė padėkojusi B. Bas už jos išreikštą maksimalią paramą Ukrainai, NATO rytinio flango stiprinimui.

„Tikrai džiaugiuosi, kad mūsų dvišalių santykių, vizitų intensyvumas yra labai didelis, tai yra liudijimas to, kokia svarbi ir artima sąjungininkė Lietuvai yra Vokietija“, – tvirtino Lietuvos politikė.

Pasak V. Čmilytės-Nielsen, Bundestago vadovė viešėdama Lietuvoje daug dėmesio skiria karių lankymui, ginkluotės, karinės infrastruktūros apžiūrai.

„Bundestago prezidentė praėjusią savaitę lankėsi Pabradėje, rytoj ryte (šeštadienį – BNS) programoje ji turi apsilankymą Rukloje. Tą karinę dalį ji labai aktyviai ir lanko, ir žino. Patvirtinau, kad mes darome savo namų darbus, esame pasirengę priimti didesnį skaičių karių ir tikimės, kad Madrido viršūnių susitikimo sprendimai bus praktikoje įgyvendinti. Mūsų interesas yra – kad kuo greičiau“, – teigė Lietuvos parlamento pirmininkė.

Penktadienį Vilniuje viešinti Vokietijos Bundestago pirmininkė B. Bas susitiko su Seimo pirmininke, prezidentu, premjere. Vokietijos politikė Lietuvoje viešėjo ir praėjusią savaitę, dalyvavo V. Čmilytės-Nielsen surengtame NATO šalių parlamentų vadovų susitikime.

Kaip pranešė Prezidentūra, G. Nausėda susitikime su Vokietijos parlamento vadove pabrėžė susirūpinimą saugumo situacija Baltijos regione, Rusijai ir toliau tęsiant Kaliningrado militarizaciją ir Baltarusijoje dislokavus taktinį branduolinį ginklą.

Anot jo, reaguojant į šiuos veiksmus, būtina stiprinti atgrasymą, priešakinę gynybą ir didinti sąjungininkų pajėgų skaičių Baltijos šalyse, o šie klausimai turi būti prioritetiniai liepą vyksiančiame NATO viršūnių susitikime Vilniuje.

„Svarbi NATO viršūnių susitikimo Vilniuje tema yra Ukrainos ir NATO bendradarbiavimo ateitis. Atliepiant Ukrainos siekį tapti NATO nare, svarbu plėtoti politinius Ukrainos ir NATO ryšius. Ukraina priklauso transatlantinei saugumo architektūrai. Aiškus signalas yra labai reikalingas savo gyvybes mūšio lauke aukojantiems ukrainiečiams. Vokietijos vaidmuo ir palaikymas šiuo klausimu – itin svarbus“, – kalbėjo prezidentas.

Premjerė Ingrida Šimonytė su Bundestago vadove aptarė nuoseklios tolesnės paramos Ukrainai svarbą, regioninio saugumo ir pasirengimo NATO vadovų susitikimui Vilniuje klausimus, Lietuvos ir Vokietijos dvišalį bendradarbiavimą, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.

„Mūsų kantri ir nuosekli karinė parama Ukrainai yra aiškiausias signalas visa niokojančiai, civilių gyvybių nepaisančiai ir įvykdytų karo nusikaltimų sąrašą pildančiai Rusijai, kad pačios pradėtą karą ji neišvengiamai pralaimės. Tačiau Rusija išliks ilgalaike grėsme NATO, todėl turime atliepti tai į atgrasymą ir gynybos pajėgumų stiprinimą orientuotais sprendimais“, – sakė I. Šimonytė.

Ji padėkojo Vokietijai už lyderystę ir indėlį į Baltijos regiono bei kartu viso NATO aljanso saugumo sustiprinimą, pažymėdama tiesioginio Vokietijos karinio buvimo kaip patikimiausio atgrasančio faktoriaus svarbą. Premjerė taip pat pabrėžė, kad Lietuva, savo ruožtu, nuosekliai investuoja, kad sąlygos aljansą ginantiems sąjungininkų kariams Lietuvoje būtų kuo geresnės.

I. Šimonytė ir B. Bass taip pat aptarė Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimo energetikoje, atsinaujinančių šaltinių vystymo Baltijos jūroje potencialą. Kaip susitikime sakė I. Šimonytė, Rusijos karo akivaizdoje neturėjo likti abejonių, kad energetika yra ir mūsų saugumo dedamoji dalis, o priklausomybė nuo Rusijos išteklių turi likti nekartotina praeitimi.

Vokietija yra viena svarbiausių Lietuvos saugumo partnerių. Ši šalis vadovauja Lietuvoje nuo 2017 metų dislokuotai tarptautinio sąjungininkų bataliono kovinei grupei – vienetui, kuriame tarnauja iki pusantro tūkstančio karių. Be to, pernai Lietuvai priskirta Vokietijos brigada, tačiau skiriasi valstybių pozicijos dėl jos nuolatinio buvimo vietos.