V. Čmilytė-Nielsen skeptiškai vertina iniciatyvą dėl pirmalaikių Seimo rinkimų Pereiti į pagrindinį turinį

V. Čmilytė-Nielsen skeptiškai vertina iniciatyvą dėl pirmalaikių Seimo rinkimų

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen skeptiškai vertina dalies opozicijos iniciatyvą rengti pirmalaikius parlamento rinkimus. Pasak jos, dėl nepavykusios Vytauto Gapšio apkaltos besipiktinantiems opozicijos atstovas reikėjo patiems balsuoti už mandato panaikinimą įkalinimo bausme nuteistam parlamentarui.

V. Čmilytė-Nielsen skeptiškai vertina iniciatyvą dėl pirmalaikių Seimo rinkimų
V. Čmilytė-Nielsen skeptiškai vertina iniciatyvą dėl pirmalaikių Seimo rinkimų / D. Labučio / ELTOS nuotr.

„Dėl dalies opozicijos iniciatyvos dėl pirmalaikių rinkimų, nes jiems, kaip suprantu, gėda dėl pastarojo Seimo sprendimo dėl apkaltos, tai tik galiu pasakyti, kad reikėjo balsuoti už apkaltą, kad nebūtų gėda“, – šeštadienį žurnalistams Seime sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Bendro sutarimo opozicijoje nėra

Kol kas bendro sutarimo dėl poreikio šaukti pirmalaikius Seimo rinkimus nėra ir opozicijoje. Šią iniciatyvą skeptiškai vertina ne tik Seimo „darbiečių“ frakcijos atstovai, bet ir Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos parlamente nariai.

„Mes pasitarę nusprendėme nepalaikyti šios iniciatyvos, nors sutinkame, kad pagrindas tokiems priešlaikiniams Seimo rinkimams yra pakankamai rimtas, todėl, kad, deja, bet apgailėtinai pasirodė Seimas dėl apkaltos nepalaikymo kolegai V. Gapšiui“, – žurnalistams sakė LSDP frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė, akcentuodama, kad ši iniciatyva vis tiek nesulauktų reikiamo palaikymo Seime.

Savo ruožtu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija dėl to, ar paremti pirmalaikius Seimo rinkimus, dar nesitarė. Visgi „valstiečių“ atstovas Aurelijus Veryga mano, kad poreikis šiai iniciatyvai yra.

„Sunku įsivaizduoti, kiek čia kliauzų Seime vyko, turime beprecedentę situaciją, kai dvi teistos partijos, vienas Seimo narys iš kalėjimo dabar dirbs, Seimui vadovauja Seimo pirmininkė, kuri yra teistos partijos pirmininkė. Aš neseniai santykinai politikoje, bet aš neatsimenu nieko panašaus“, – žurnalistams teigė A. Veryga.

Tačiau politikas akcentuoja, kad šansų, jog pirmalaikiai rinkimai bus sušaukti, mažai.

„Mes, ko gero, liksime nuoseklūs, bet kas iš to. Manau, kad nebus balsų Seime palaikyti priešlaikinius rinkimus. Manau, kad čia kolegos daugiau užsiiminėja prieškalėdiniu piaru“, – pripažino A. Veryga.

Aš neseniai santykinai politikoje, bet aš neatsimenu nieko panašaus.

Tuo metu Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Agnė Širinskienė jau anksčiau Eltai teigė pirmalaikių rinkimų iniciatyvą remianti.

Po nepavykusios apkaltos įkalinimo bausme nuteistam „darbiečiui“ Vytautui Gapšiui, Seimo Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ pradėjo rinkti parašus dėl pirmalaikių parlamento rinkimų.

Ši iniciatyva iškelta prisiminus praėjusiame Seime opozicijoje dirbusio konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio raginimus surengti pirmalaikius rinkimus po to, kai nepavyko iš parlamento pašalinti priesaiką sulaužiusio Mindaugo Basčio.

Nutarimo projekte siūloma pirmalaikius Seimo rinkimus organizuoti kartu su Europos Parlamento (EP) rinkimais – ateinančių metų birželio 9 d. Taigi, rinkimai į parlamentą būtų rengiami maždaug 4 mėnesiais anksčiau nei eilinių Seimo rinkimų atveju.

Ketvirtadienį Seime surengta apkalta laisvės atėmimo bausme nuteistam parlamentarui V. Gapšiui – nepavyko. Nors parlamentui buvo teikti 4 nutarimai, kuriuose nurodytu pagrindu Seimo narys galėjo būti pašalintas iš pareigų, visgi nė vienas iš jų nesulaukė reikiamo 85 parlamentarų palaikymo. Iš viso balsavime dalyvavo 122 Seimo nariai.

Reaguojant į šį Seimo sprendimą iš opozicijos pasigirdo įtarimai, kad valdantieji turėjo susitarimą nedalyvauti „MG Baltic“ byloje nuteisto V. Gapšio apkaltos procese. Visgi šiuos Mišrios Seimo narių grupės seniūnės Agnės Širinskienės viešai išsakytus įtarimus valdantieji atmetė.

ELTA primena, kad Apeliacinis teismas lapkričio 22 d. pripažino kaltais visus anksčiau „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje išteisintus asmenis. Teismas dėl korupcinių nusikaltimų kaltais pripažino buvusį koncerno „MG Baltic“ (dabar – „MG Grupė“) viceprezidentą Raimondą Kurlianskį, buvusį Liberalų sąjūdžio lyderį Eligijų Masiulį, jiems atitinkamai skirtos 6 ir pusšeštų metų laisvės atėmimo bausmės.

Darbo partijos atstovui, Seimo nariui Vytautui Gapšiui teismas skyrė 4 su puse metų nelaisvės, o eksparlamantarams Šarūnui Gustainiui ir Gintarui Steponavičiui teismo sprendimu skirtos piniginės baudos.

Teismas taip pat kaltais dėl nusikalstamų veikų pripažino ir anksčiau išteisintus juridinius asmenis byloje – „MG Grupę“, Liberalų sąjūdį ir Darbo partiją. Juridiniams asmenims skirtos piniginės baudos.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra