„Manau, kad jos (teisinės neliečiamybės – BNS) ir galėtų nebūti“, – trečiadienį Žinių radijui sakė politikas, komentuodamas išvakarėse vykusį balsavimą parlamente dėl konservatorių frakcijos nario Andriaus Vyšniausko teisinio imuniteto panaikinimo.

Teisėsauga nori pateikti parlamentarui įtarimus dėl dokumentų klastojimo, piktnaudžiavimo ir sukčiavimo siekiant gauti išmokas už Marijampolės savivaldybės tarybos nario veiklą.

A. Vyšniauskas pats prašė Seimo narių panaikinti jo imunitetą, tai ir buvo padaryta, tačiau reikėjo atlikti privalomas procedūras.

V. Mitalo teigimu, teisinis imunitetas neturėtų dangstyti Seimo narių nuo teisėsaugos klausimų.

„Teisine neliečiamybe nei šiuo, nei kitais atvejais, mano supratimu, kada teisėsauga kreipiasi, neturi būti prisidengiama. Mes jau atėjome iki tam tikro laiko, sukūrę demokratinę valstybę, kai šiuo institutu Seimo nariai tikrai neturėtų prisidenginėti“, – trečiadienį sakė Seimo vicepirmininkas.

Mes jau atėjome iki tam tikro laiko, sukūrę demokratinę valstybę, kai šiuo institutu Seimo nariai tikrai neturėtų prisidenginėti.

Kita vertus, jis abejojo, kad Seime užtektų balsų panaikinti šį institutą.

„Bet šitas klausimas, kaip ir Seimo narių atostogos, yra prie tų, kur atrodo, kad yra dauguma reglamentuoti aiškiau dalykus, bet kai ateina balsavimas, jos (daugumos – BNS) nelieka“, – tvirtino Laisvės frakcijos seniūnas.

Seimo nario imunitetas įtvirtintas Konstitucijoje. Joje sakoma, kad „Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė“.

Ši nuostata į Konstituciją įrašyta siekiant apsaugoti Seimo narius nuo politinio persekiojimo.