„Galvočiau, kad koks 121 būtų pakankamas skaičius“, – trečiadienį Žinių radijui sakė jis.

Ministrų kabinetas trečiadienį planuoja diskutuoti dėl siūlymo mažinti parlamentarų skaičių nuo 141 iki 101 bei iš spalio į kovą perkelti Seimo rinkimų datą.

Pasak V.Pranckiečio, Seimo nariai yra numatę ir alternatyvų šiems pasiūlymams.

Pavyzdžiui, svarstoma parlamento rinkimus perkelti ne į pavasarį, o paankstinti mėnesiu, kad naujoji Vyriausybė neturėtų visus metus dirbti su senosios valdžios patvirtintu valstybės biudžetu.

„Taip galvojama, kad to mėnesio galėtų pakakti naujai Vyriausybei pritaikyti savo programai būsimąjį biudžetą“, – sakė Seimo pirmininkas.

Jis taip pat perspėjo, kad Seimo narių negali sumažėti tiek, jog parlamento komitetuose įvairūs klausimai taptų nebesvarstomi, o tiesiog sutariami.

Teisingumo ministerija pateikė pastabų ir dėl siūlymo mažinti Seimo narių skaičių, ir dėl rinkimų ankstinimo.

Idėją mažinti parlamentarų skaičių iniciatoriai argumentuoja sumažėjusiu šalies gyventojų skaičiumi. 1992 metais, kai buvo priimta Konstitucija, Lietuvoje gyveno 3 mln. 700 tūkst. žmonių. Šiuo metu Lietuva turi 2 mln. 850 tūkst. gyventojų.

Vyriausybės išvados projektą rengusi Teisingumo ministerija atkreipia dėmesį, kad nepaisant emigracijos, rinkėjų skaičius per 1992–2016 metais vykusius Seimo rinkimus svyravo nedaug ir sudarė apie 2,5–2,7 milijono rinkėjų.

Seimo rinkimus iš spalio į kovą pataisų iniciatoriai perkelti siūlo tam, kad naujai išrinktas parlamentas pats turėtų galimybę formuoti kitų metų biudžetą. Tokiu atveju šio Seimo kadencija būtų maždaug pusmečiu trumpesnė.

Teisingumo ministerija teigia, kad perkėlus Seimo rinkimus suformuota nauja Vyriausybė beveik visus einamuosius biudžetinius metus turėtų įgyvendinti ankstesnės kadencijos Seimo patvirtintą valstybės biudžetą.

Be to, Vyriausybės išvados projekte atkreipiamas dėmesys, kad pataisose nesiūlomas pereinamasis laikotarpis, tad Konstitucijos pakeitimai turėtų įtakos jau 2016–2020 metų kadencijos Seimo sudėčiai ir įgaliojimų trukmei.