„Tikėtina, kad galbūt atmesime ir po to teiksime kitokius siūlymus. Turime dar sutarti, kas yra įmanoma padaryti. Tikslas – dviguba pilietybė arba neatimti iš žmonių pilietybės, jei jie gavo kitos šalies pilietybę“, – žurnalistams antradienį teigė parlamento vadovas.

Seimas pavasario sesijoje priėmė pataisas, kurios leistų dvigubą pilietybę įteisinti už tai pasisakius daugiau kaip pusei referendumo dalyvių, o ne visų piliečių, tačiau prezidentė Dalia Grybauskaitė šias pataisas grąžino Seimui svarstyti iš naujo dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai.

Konstitucijoje dabar įtvirtinta, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Ši Konstitucijos nuostata keičiama tik referendumu.

Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną šiuo metu, išskyrus kai kurias išimtis, negali turėti dvigubos pilietybės.

V. Pranckietis taip pat kitą savaitę prasidedančioje Seimo rudens sesijoje žadėjo teikti projektą, kuriuo būtų siūloma leisti kitąmet piliečiams apsispręsti, ar reikėtų sumažinti Seimo narių skaičių iki 121. V. Pranckietis sako, kad šis klausimas galėtų būti sprendžiamas per tą patį referendumą dėl dvigubos pilietybės, ir tai, jo nuomone, pritrauktų daugiau balsuojančiųjų. Dabar Seimą sudaro 141 narys.

„Taip, būtinai (teiksiu – BNS). Projektas aptartas ir anksčiau, nedaug turbūt frakcijų yra pritariančių tokiam dalykui, nes tai visada būdavo nepageidautinas siūlymas Seime. Kaip žinote, Seimo sumažinimo iki 101 nario projektas Seime yra, bet apie jį dabar tylima. Tai, manau, žmonės patys galėtų atsakyti“, – teigė Seimo pirmininkas.

Pernai sausį Seimas po pateikimo pritarė Konstitucijos pataisoms nuo 141 iki 101 mažinti parlamentarų skaičių, taip pat iš spalio į kovą perkelti Seimo rinkimų datą. Už projektą balsavo iniciatoriai „valstiečiai“, išskyrus susilaikiusią Laimutę Matkevičienę, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovai, dalis liberalų, o visų kitų frakcijų atstovai, išskyrus pavienius politikus, buvo prieš ir susilaikė.

Koalicija su „tvarkiečiais“ padės užtikrinti daugumą

Kitą savaitę valdančiųju „valstiečių“ planuojamas pasirašyti susitarimas su „tvarkiečiais“ padės užtikrinti stabilią daugumą priimant svarbius klausimus, tikisi Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.

„Sutartį ketinama pasirašyti atsižvelgiant ir į jų norus, pageidavimus pačioje rudens sesijos pradžioje, manau, tai įvyks. Tai duotų užtikrintą formalią daugumą. Neformaliai mes ją turime (...) ne su visais (reikalavimais sutinkame – BNS), bet tie derybiniai reikalavimai derinami ir, manau, iki pasirašymo pavyks suderinti“, – antradienį Seime žurnalistams sakė V. Pranckietis.

Seimo pirmininkas patvirtino, kad sutinkama su 12 iš 15 „tvarkiečių“ keliamų reikalavimų, tačiau konkrečiai jų nenurodė.

Jis pabrėžė, kad susitarimas pasirašomas būtent su „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija Seime, nes „tvarkiečių“ partija yra sulaukusi teisėsaugos įtarimų prekyba poveikiu.

„Tvarka ir teisingumas“ norėtų į bendradarbiavimo susitarimą įtraukti įsipareigojimą, kad minimali mėnesio alga siektų ne mažiau kaip 50 proc. vidutinio atlyginimo, o vidutinis darbo užmokestis kitąmet būtų 1000 eurų, kad būtų įteisinti tiesioginiai seniūnų rinkimai, tarėjų institutas teismuose, nustatytas lengvatinis 9 proc. tarifas gaminant šilumą naudojamam kurui, gerokai padidintas finansavimas neformaliam ugdymui, įvestos privalomos gyventojų apklausos savivaldybėse.

Taip pat „tvarkiečiai“ siekia riboti didžiųjų prekybos centrų darbo laiką savaitgaliais, sudaryti galimybę darbo užmokestį mokėti keturis kartus per mėnesį, daugiau lėšų skirti būsto renovacijai ir pan.

„Valstiečiai“ savo ruožtu siūlo „Tvarkos ir teisingumo“ atstovui Seimo vicepirmininko pareigas.

Bendradarbiavimo susitarimą pasirašytų Valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Lietuvos socialdemokratų darbo bei "Tvarkos ir teisingumo" frakcijos Seime.

Partija „Tvarka ir teisingumas“ Seime turi septynis narius, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija – 55, Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija – 11 narių.