Taip pat Seimo pirmininkas pabrėžė, kad konservatoriai, reikalaudami 2,5 proc. nuo BVP finansavimo gynybai, nebalsuodami už 2018 m. biudžetą, neprisidėjo prie to, kad būtų pasiekti 2 proc. nuo BVP riba.

Lietuvos partijos nesutaria, ar Lietuva, pasiekusi 2 proc. nuo BVP finansavimo gynybai lygį, turėtų sustoti, ar išlaidas didinti toliau - iki 2,5 proc. nuo BVP.

Konservatoriai teigia, kad Lietuva, atsižvelgdama į kylančias grėsmes ir saugumo poreikius, turi nuosekliai didinti gynybos finansavimą ir pasiekti 2,5 proc. nuo BVP ribą. Tuo tarpu socialdemokratai ragina sustoti ties 2 procentais ir orientuotis į socialines valstybės problemas.

V. Pranckietis, trečiadienį „Žinių radijui“ komentuodamas šią diskusiją dėl skiriamų išlaidų gynybai, akcentavo, kad socialiniai klausimai ir socialinė ramybė yra saugumo dalis ir juos būtina spręsti. Taip pat ragino įvertinti tai, kad 2 proc. ribą Lietuva pasiekė kur kas anksčiau nei planavo tai padaryti.

„Kalbant apie procentus, skiriamus gynybai, tai mūsų įsipareigojimas yra 2 procentai. Tą įsipareigojimą mes pasiekėme dabar. Ankstesnis partijų susitarimas skelbė, kad pasieksime 2 procentus tik 2020 metais“, - kalbėjo V. Pranckietis.

Kartu jis pabrėžė, kad nėra už tai, kad išlaidos gynybai sustotų ties 2 procentais. Pasak V. Pranckiečio, jis buvo ne taip suprastas, kai sakė, kad Lietuvai pasiekus 2 proc. BVP krašto gynybai, finansavimas šalies apsaugai nebeturėtų didėti.

Seimo pirmininkas kritikavo konservatorius, nes šie, kalbėdami apie išlaidų didinimą iki 2,5 proc., realiai net nebalsavo už tai, kad būtų pasiekti 2 procentai.

„Nebalsuodami už biudžetą konservatoriai nebalsavo ir už tuos du procentus“, - kalbėjo V. Pranckietis, pabrėždamas, kad 2018 m. biudžetui pritarė 84 balsavę Seimo nariai, tarp kurių nebuvo konservatorių. „Taigi tarp jų nebuvo tų partijų, kurios dabar kalba apie didesnį finansavimą“, - akcentavo V. Pranckietis.

Galiausiai Seimo pirmininkas pabrėžė, kad apskritai kalbėti apie skiriamas lėšas gynybai procentine išraiška nėra prasminga. Pasak jo, reikia kalbėti apie realų poreikį ir biudžeto galimybes.

„Krašto apsaugos ministerija turėtų skaičiuoti poreikį ne procentais nuo biudžeto, bet turėtų skaičiuoti poreikį tikrą - pinigais. Tada būtų galima kalbėti apie kitų metų biudžetą, koks tai yra poreikis ir kokios yra galimybės“, - dėliojo mintis Seimo vadovas.

Ateinančiais metais planuojama, kad Lietuva įgyvendins savo įsipareigojimus NATO ir skirs 2 proc. gynybai. Tuo tarpu šiemet išlaidos gynybai turėtų siekti 1,8 proc. BVP.

Pozicijoje esančių partijų siūlomame susitarime kalbama apie tai, kad 2018 pasiekus 2 proc. BVP, išlaidos gynybai turėtų tolygiai didėti. Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis yra suabejojęs, ar siūlomame pasirašyti atnaujintame partijų susitarime dėl gynybos, saugumo ir užsienio politikos gairių yra įtvirtinta pozicija, deklaruojanti siekį stiprinti šalies gynybinius pajėgumus.