Rusija nesugeba susitaikyti su tuo, kad Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą ir ją į savo sudėtį įjungė neteisėtai, teigia Mykolo Romerio universiteto profesorius buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas Vytautas Sinkevičius. Jo teigimu, Rusijos prokuratūros sprendimas neturės jokios įtakos Lietuvai.

„Viskas seniai išspręsta – Lietuva nepriklausoma valstybė ir ji tokia bus. Tam įtakos neturės tyrimų rezultatai. Manau, kad svarbu nesivelti į teisinius ginčus. Turime pasakyti savo nuomonę tvirtai ir aiškiai. Turime išgirsti oficialią jų poziciją, be tai nėra diskusijos pagrindas. Dėl to neturime diskutuoti ir su kažkuo aiškintis“, – LRT Radijo laidoje „60 minučių“ tikina V. Sinkevičius.

Jam antrina ir „Lietuvos ryto“ apžvalgininkas Vytautas Bruveris, kuris įsitikinęs, kad tokie tyrimai skirti ne Baltijos šalims, o pačios Rusijos gyventojams.

V. Sinkevičius: Rusija turi atsiprašyti ir kompensuoti žalą

Anot Vytauto Sinkevičiaus, Rusijos sprendimas ištirti, ar Baltijos šalys nepriklausomybę atgavo teisėtai neturi jokio teisinio pagrindo. Jo nuomone, tai tėra dar viena provokacija.

„Tai – dar vienas akivaizdus įrodymas, kad Rusija negali susitaikyti su istorine tiesa. Ji niekaip negali susitaikyti su tuo, kad Sovietų Sąjunga 1940 m. okupavimo Lietuvą, neteisėtai įjungė ją į Sovietų Sąjungos sudėtį. Lietuva teisiškai Sovietų sąjungai niekada nepriklausė. Tai buvo okupuota valstybė ir ne Lietuva išėjo iš Sovietų Sąjungos, o Rusija – Sovietų Sąjungos teisių ir pareigų perėmėja – išėjo iš Lietuvos 50 metų neteisėto buvimo Lietuvoje“, – tvirtina V. Sinkevičius.

Jo teigimu, rusai nenori prisiminti, kad dar 1989 m. tuometinis Sovietų Sąjungos liaudies deputatų suvažiavimas, kuris formaliai pagal tuometinę konstitucija buvo aukščiausia valdžia, pasmerkė Ribentropo-Molotovo paktą, pagal kurį Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą.

„Tada suvažiavimas konstatavo, kad Sovietų Sąjunga sulaužė tarptautines sutartis, pažeidė Lietuvos nepriklausomybę. Rusijai, kaip Sovietų sąjungos pareigų perėmėjai ir tęsėjai, tenka pareiga atsiprašyti Lietuvos už sovietinę okupaciją, atlyginti Lietuvos žmonėms padarytą žalą, o ne mėginti pateisinti 1940 m. įvykdytą okupaciją“, – įsitikinęs profesorius.

Ar Rusija atsirado teisėtai?

V. Sinkevičiaus teigimu, remiantis Rusijos pateiktais argumentais, galima pasiekti absurdo ribą. Anot jo, jei Rusija teigia, kad tuometinė Sovietų Sąjungos konstitucija nenumatė tokių Valstybės Tarybos įgaliojimų, kurie buvo pritaikyti, tai lygiai taip pat galima kvestionuoti, ar apskritai teisėtai atsirado pati Rusija, nes Sovietų Sąjungos konstitucija nenumatė nepriklausomos Rusijos.

„Prisiminkime 1991 m. Lietuvos ir Rusijos sutartį dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų, kurią pasirašė Vytautas Landsbergis ir Borisas Jelcinas. Rusija ir Lietuva tarptautinėje sutartyje konstatavo, kad abi valstybės pripažįsta jų teisinį statusą, nustatytą teisės aktuose, pagal kuriuos tos valstybės paskelbė savo nepriklausomybę“, – primena LRT Radijo pašnekovas.

Jo nuomone, tai tėra dar vienas bandymas įvairiais būdais didinti įtampą, destabilizuoti susiklosčiusią saugumo sistemą, tarptautinius santykius su Rusija ir klaidingai įteigti, kad dar yra neišspręstų problemų, susijusių su Lietuvos nepriklausomybe.

„To nėra. Viskas seniai išspręsta – Lietuva nepriklausoma valstybė ir ji tokia bus. Tam įtakos neturės tyrimų rezultatai. Manau, kad svarbu nesivelti į teisinius ginčus. Turime pasakyti savo nuomonę tvirtai ir aiškiai. Turime išgirsti oficialią jų poziciją, be tai nėra diskusijos pagrindas. Dėl to neturime diskutuoti ir su kažkuo aiškintis“, – tikina V. Sinkevičius.

V. Bruveris: tyrimas – dar vienas opiumo lašelis liaudžiai

V. Sinkevičiui antrina ir „Lietuvos ryto“ apžvalgininkas Vytautas Bruveris, tačiau jis nesistebi susiklosčiusia padėtimi – esą Rusijos valdžia vis didina valstybinio propagandinio aparato apsukas, todėl kai kurie dalykai tiesiog išslysta iš kontrolės.

„Situaciją vertinu kaip eilinį marazmą, kuriuo vis stipriau serga Rusijos diktatūra. Logiška – kiekvienos diktatūros gyvavime priartėja marazmo laikotarpis, kurį dabar regime kaimyninėje valstybėje. Rusijos valdžiai reikia didinti savo visuomenės izoliuotumą (visų pirma – mentaliniu požiūriu), karinę isteriją, revanšizmo poreikį“, – konstatuoja V. Bruveris.

Jis teigia nemanąs, kad tai gali būti pasiruošimas kitam Rusijos žingsniui. Apžvalgininko nuomone, tokios Rusijos šnekos ir veiksmai nėra pavojingi Baltijos valstybėms ar kam nors kitam. V. Bruveris svarsto, kad tokie tyrimai skirti Rusijos gyventojams.

„Manau, kad realybė yra tokia – šiandieninė Rusija neturi nei karinių, nei ekonominių išteklių, nei pakankamos politinės valios tokiai savižudiškai avantiūrai. Tikrai dabartinė Rusijos diktatūra to neplanuoja. Šią diktatūrą valdo nusikaltėliai, tačiau, kaip ir visi aukšto lygio nusikaltėliai, jie pragmatiški ir iš esmės racionalūs žmonės. Manau, kad tai – vidinis jų politinės rinkos veiksmas – dar vienas opiumo lašelis, skirtas liaudžiai“, – įsitikinęs V. Bruveris.

Rusijos generalinė prokuratūra pradėjo tirti, ar Sovietų Sąjunga 1991 metais teisėtai pripažino Baltijos valstybių nepriklausomybę. Apie tai praneša Rusijos žiniasklaida. Pradėti tyrimą prokuratūros paprašė Rusijos Dūmos deputatai.

Jų kreipimesi rašoma, kad sprendimas pripažinti Baltijos valstybių nepriklausomybę buvo juridiškai nuostolingas, nes jį priėmė nekonstitucinis organas – Sovietų Sąjungos Valstybinė Taryba.