- Jūratė Skėrytė, Milena Andrukaitytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Praėjusią savaitę Seime įsikūrusi frakcija „Lietuvos gerovei“ pasirašė susitarimą dėl bendro darbo su „valstiečiais“, „socialdarbiečiais“ ir Lenkų rinkimų akcijos atstovais.
Ketvirtadienį Seime pasirašytame dokumente keturios parlamentinės frakcijos susitarė konsultuotis visais aktualiais Seimo veiklos klausimais ir ieškoti bendrų sprendimų, rengti ir remti bendrus įstatymų bei kitų teisės aktų projektus.
Frakcijos taip pat deklaravo remiančios premjero Sauliaus Skvernelio Vyriausybės programą ir „pozityvias permainas įvairiose visuomenės gyvenimo srityse“.
Kaip priedas prie šio susitarimo pridėtas dokumentas „Dėl konkrečių veiksmų“, pakartojantis anksčiau keturių partijų sutartų konkrečių darbų sąrašą.
Susitarimą ketvirtadienį pasirašė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis, Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos seniūnas Rimantas Sinkevičius, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos vadovė Vanda Kravčionok bei frakcijos „Lietuvos gerovei“ lyderis Vytautas Kamblevičius.
Šis susitarimas valdančiajai koalicijai leido atkurti daugumą Seime.
Keturios frakcijos parlamente turi 75 balsus. Valdančiąją daugumą dar remia jokiai frakcijai pagal Seimo statutą nepriklausantis Seimo pirmininkas, keli parlamentarai iš Mišrios Seimo narių grupės.
Frakcijai „Lietuvos gerovei“ priklauso septyni nariai, ji susikūrė vietoj buvusios „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos. Jai nepriklauso tik „tvarkiečių“ lyderis Seimo vicepirmininkas Remigijus Žemaitaitis.
Šiuo metu valdančiąją koaliciją pagal liepą pasirašytą sutartį sudaro Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Lietuvos socialdemokratų darbo partija, „Tvarka ir teisingumas“ bei Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga.
R. Karbauskis: Seime atstatyta dauguma
Naujai frakcijai „Lietuvos gerovei“ su valdančiaisiais pasirašius susitarimą dėl bendro darbo, Seime nuo ketvirtadienio atstatyta dauguma, pareiškė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis.
„Galime konstatuoti, kad nuo šios dienos atstatyta dauguma Seime, ir (valdantieji – BNS) jau nebėra mažuma“, – po keturių frakcijų seniūnų sutarties pasirašymo žurnalistams sakė R. Karbauskis.
Pasak jo, naujoji frakcija į jokius papildomus postus nepretenduoja.
„Sutartyje nėra apie tai šnekama, Seimo frakcijos dirba pagal jų dydį, proporcijas, ir šiuo metu jokio aptarimo sutartyje tų klausimų nėra“, – sakė LVŽS vadovas.
„Mes ir anksčiau buvome koalicijos dalyviai, ir programą kartu rengėme, ir sutartį pasirašėme. Praktiškai, ką mes frakcija turime, tie postai mums tenkina“, – teigė „Lietuvos gerovei“ seniūnas Vytautas Kamblevičius.
Kaip teigė R. Karbauskis, be frakcijos likęs R. Žemaitaitis nėra valdančiosios koalicijos atstovas: „Pagal Seimo statutą, turi priklausyti kuriai nors frakcijai, kuri yra valdančiojoj daugumoj“.
Anot jo, R. Žemaitaitis nebeatstovauja partijai, todėl kils klausimas dėl jo galimybės toliau eiti Seimo vicepirmininko pareigas, į kurias jį delegavo „Tvarka ir teisingumas“.
„Kolegos turi ginčą partijoj, mes nesikišam, aišku, kyla klausimas, kad vienas žmogus partijos neatstovauja, nėra frakcijoj naujoj, ir kils problema dėl jo pareigų Seime“, – sakė R. Karbauskis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
EP nariai iš Lietuvos menką aktyvumą teisėkūroje sieja su delegacijos dydžiu2
Europos Parlamento (EP) nariai iš Lietuvos sako, kad mažas delegacijos dydis ir dalis pasyvių politikų lemia tai, kad Lietuvos europarlamentarai yra paskutiniai pagal dalyvavimą teisėkūros procese Briuselyje. ...
-
Sporto įstatymo projektas keliauja į Seimą: siūlo didinti finansavimą, stiprinti sportininkų teises1
Penktadienį Vyriausybė pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlomam Sporto įstatymo pakeitimų projektui, kuriuo siekiama plėsti sporto finansavimą, stiprinti skėtines sporto organizacijas, sportininkų teises. ...
-
Seimo pirmininkė palaikytų diskusijas dėl apkaltos tvarkos keitimo, bet pati neinicijuotų
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad galima svarstyti apkaltos tvarkos keitimą, bet pati tokio pakeitimo neinicijuos. ...
-
V. Bakas: panašu, kad prezidentui gali pritrūkti „kuro“ iki antro rinkimų turo27
Prezidentui Gitanui Nausėdai toliau kritikuojant Seimo Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo komisijos darbą, jos pirmininkas Vytautas Bakas tikina, kad šalies vadovas „nusileido gana žemai“. Todėl, parlamentaro nuomone...
-
G. Nausėda nutarė nevetuoti skirtingų sankcijų rusams ir baltarusiams3
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia nutaręs nevetuoti Seimo priimto įstatymo, nepaisant to, kad sankcijos Rusijos ir Baltarusijos piliečiams nebuvo suvienodintos. ...
-
G. Nausėda sako, kad Civilinės sąjungos įstatymu bandoma gudrauti: šeima atsiranda iš santuokos8
Perrinkimo siekiančio prezidento Gitano Nausėdos manymu, šeima sukuriama santuokos pagrindu. Todėl, jo manymu, Civilinės sąjungos įstatymo projektą teikiantys ir palaikantys parlamentarai gudrauja, mat, pastebi šalies vadovas, mėgina įte...
-
I. Gaižiūnas pradeda eiti švietimo viceministro bendrajam ugdymui pareigas6
Švietimo, mokslo ir sporto viceministro, kuruojančio bendrąjį ugdymą, pareigas pradeda eiti Ignas Gaižiūnas, pranešė ministerija. ...
-
S. Skvernelis: gynybos mokestis gali apimti akcizų didinimą, bet ne kuro
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis sako, kad dalį gynybos poreikiam reikalingų lėšų būtų galima surinkti padidinus kai kuriuos akcizus, tačiau ne kuro. ...
-
Premjerė: Kaune vyksta verslo ir technologijų sinergija45
Kauno verslo ir naujųjų technologijų plėtra, investicijos, kultūra ir Vyriausybės dėmesys Kaunui – apie tai „Kauno diena“ kalbėjosi su ministre pirmininkė Ingrida Šimonyte. ...
-
Už pilietybės išsaugojimą norintiems agituoti visuomenininkams kilo kliūčių10
Už Lietuvos pilietybės išsaugojimą ir dvigubos įteisinimą norintys agituoti visuomenininkai teigia susidūrę su kliūtimis. ...