„Šiandien turėjome paskelbti, kad prasideda kampanija ir žiniasklaidos priemonės pradeda tai rodyti, bet nesame tikri, ar mūsų, kaip pilietinės, visuomeninės, nepriklausomos, nepolitinės iniciatyvos informacija bus pradėta skelbti“, – penktadienį per spaudos konferenciją Vilniuje, MO muziejuje, sakė iniciatyvos „4 milijonų Lietuva“ vadovė Marija Šaraitė.

„Dabar sulaukėme žinių iš žiniasklaidos kanalų, kad jie derina mūsų klipus su Vyriausiąja rinkimu komisija (VRK), ir galima išvada yra, kad tai yra agitacija ir tai draudžiama (daryti) piliečiams“, – tvirtino ji.

Pasak M. Šaraitės, privačiomis lėšomis ir iniciatyva sukurti vaizdo, garso klipai, raginantys gegužės 12 dieną dalyvauti referendume dėl dvigubos pilietybės įteisinimo ir balsuoti „už“, turėjo būti skelbiami per televizijos, radijo kanalus, naujienų portalus.

„Buvo ambicija pasiekti visus Lietuvos rinkėjus ir ne po vieną kartą televizijoje, radijuje, portaluose, socialiniuose tinkluose – visais įmanomais kanalais“, – teigė ji.

VRK penktadienį BNS patvirtino sulaukusi keleto užklausų iš televizijų ir radijo atstovų, nes šiems kilo abejonių, ar tikrai pilietinės iniciatyvos „4 milijonų Lietuva“ užsakomų transliuoti vaizdo ir garso įrašų turinys ir kontekstas neturi politinės reklamos požymių.

VRK teisininkai peržiūrėjo minėtus įrašus ir informavo žiniasklaidos priemones, kad juose agituojama balsuoti už referendumo iniciatyvą dėl pilietybės išsaugojimo.

„VRK teisininkai peržiūrėjo minėtus įrašus ir informavo žiniasklaidos priemones, kad juose agituojama balsuoti už referendumo iniciatyvą dėl pilietybės išsaugojimo ir priminė apie politinės reklamos finansavimo taisykles – atlygintinai skleidžiama politinė reklama turi būti aiškiai pažymėta nurodant lėšų šaltinį“, – BNS nurodė VRK atstovė spaudai Indrė Ramanavičienė.

Ji pabrėžė, kad su politine kampanija susijusią atlygintiną politinę reklamą gali apmokėti tik pats referendumo politinės kampanijos dalyvis. Šiuo atveju referendumo iniciatoriai – Seimo narių grupė.

„Taip pat yra draudžiama politines kampanijas finansuoti per trečiuosius asmenis“, – priminė VRK atstovė.

„Suprantame pilietinės visuomenės norą įsitraukti ir skatinti aktyviau pasisakyti referendume, tačiau reikėtų paisyti įstatymo apribojimo“, – pridūrė ji.

M. Šaraitė apgailestavo, kad šiuo atžvilgiu Lietuvoje nėra aiškaus teisinio reguliavimo.

„Esu buvusi „Baltųjų pirštinių“ vadovė. Penkerius metus dirbdama su rinkimais, vieną iš rekomendacijų sakydavome: būtina sureguliuoti trečiųjų asmenų agitavimą politinės kampanijos metu. Kiekvienų rinkimų metu piliečiai nori išreikšti savo nuomonę, nevyriausybinės organizacijos nori išreikšti savo nuomonę. Ir jeigu kas nors įdeda dešimt eurų ir kas nors paskundžia, prasideda dideli tyrimai, analizės, žiūrėjimai, VRK stebėjimai ir posėdžiai. Daug laiko gaištama tokiems dalykams“, – sakė ji.

„Iki šiol turime nesureguliuotą situaciją, kai galimai esame pilkoje zonoje. Lietuvoje dažnai tai, kas yra toje pilkoje zonoje, ko nesame sureguliavę, – tai drauskime“, – teigė visuomenininkė.

M. Šaraitės teigimu, susidarius tokiai situacijai piliečiai gali pradėti bijoti reikšti savo poziciją.

„Mes, kaip piliečiai, norime labai drąsiai išsakyti savo nuomonę, o dabar šiek tiek ir bijome tai daryt“, – kalbėjo ji.

Prie iniciatyvos „4 milijonų Lietuva“ prisidėjusi TV laidų vedėja Beata Nicholson sakė, kad pasas žymi svarbų žmogaus ir valstybės ryšį.

„Pasas nėra spalvojimo knygutė, tai nėra formalumas, Lietuvos pasas yra fizinis ryšys, kuris mus jungia su visais lietuviais, kurie gyvena pasaulyje“, – tvirtino ji.

Pasas nėra spalvojimo knygutė, tai nėra formalumas, Lietuvos pasas yra fizinis ryšys, kuris mus jungia su visais lietuviais, kurie gyvena pasaulyje.

Laidų vedėjos teigimu, kuo daugiau lietuvių pasaulyje, tuo stipresnė Lietuva.

Pasak B. Nicholson, dauguma Europos Sąjungos šalių yra įteisinusios dvigubą pilietybę.

Grupės „Biplan“ muzikantas ir vokalistas Maksas Melmanas per spaudos konferenciją sakė, kad pilietybės referendumo rezultatai svarbūs jam asmeniškai, nes po kelerių metų jo Vokietijoje gimusiai dukrai teks rinktis Lietuvos arba Vokietijos pilietybę.

„Tai nėra bandymas sėdėti ant dviejų kėdžių, tai yra ryšys su Lietuva“, – pabrėžė muzikantas.

Politologo Vyčio Jurkonio teigimu, lietuviams užsienyje labai svarbu matyti, kad Lietuva nori palaikyti saitus su jais, yra jiems atvira.

IT įmonės „TeleSoftas“ įkūrėjas Algirdas Stonys pažymėjo, kad kito karto priimti tokį svarbų sprendimą gali ir nebebūti.

Referendumas dėl daugybinės pilietybės įteisinimo vyks gegužės 12 dieną kartu su prezidento rinkimų pirmuoju turu.

Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną šiuo metu, išskyrus kai kurias išimtis, dvigubos pilietybės turėti negali.

Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad tik referendumu pakeitus Konstituciją galima atverti galimybę turėti dvigubą pilietybę Lietuvos piliečiams, kurie po nepriklausomybės atkūrimo įgijo kitų šalių pilietybę.

Kad daugybinė pilietybė būtų įteisinta, už tai referendume turi balsuoti daugiau kaip pusė visų rinkimų teisę turinčių Lietuvos piliečių.