- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Didžiausia opozicinė „valstiečių“ frakcija penktadienį pranešė, kad traukiasi iš Seimo valdybos sudarytos darbo grupės, turinčios parengti rinkimų sistemos pertvarką, nes mano, kad konservatoriai pertvarka siekia sukurti savo partijai palankesnę sistemą.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos pranešime teigiama, kad ji iš esmės nepritaria radikaliai rinkimų sistemos pertvarkai, kurią inicijuoja valdantieji.
„Valstiečių“ teigimu, rengiami pokyčiai nukreipti į valdančiųjų galios stiprinimą ir siekį susikurti sau palankią rinkimų sistemą, kuri užtikrintų pergalę per kitus savivaldos ir Seimo rinkimus.
„Valdantieji siūlo atsisakyti vienmandačių apygardų, kai visuotinai žinoma, kad Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) silpnoji vieta Seimo rinkimuose – antrieji rinkimų turai vienmandatėse apygardose, kuriose šiai partijai yra sunku laimėti“, – sakė LVŽS frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė.
„Taip pat neigiamai vertinamas valdančiųjų siūlymas biurokratizuoti rinkimų komitetų veiklą, taip apsunkinant galimybę partijoms nepriklausantiems žmonėms dalyvauti savivaldos rinkimuose, nors akivaizdu, jog būtent rinkimų komitetai dalyje netgi labai didelių savivaldybių, kaip, pavyzdžiui, Kauno mieste, nurungė prieš tai ten dominavusią TS-LKD“, – teigė ji.
Jau dabar girdimi svarstymai, kad neva tiesioginiai prezidento rinkimai neatitinka jo įgaliojimų apimties.
Pasak A. Norkienės, sunkiai suvokiamos ir valdančiųjų idėjos prezidento rinkimus organizuoti Seime.
„Jau dabar girdimi svarstymai, kad neva tiesioginiai prezidento rinkimai neatitinka jo įgaliojimų apimties. Įvykdžius tokius pakeitimus 2024 metais valstybės vadovą dar spėtų išrinkti ši valdančioji dauguma, kas neabejotinai padidintų Ingridos Šimonytės šansus tapti prezidente“, – teigiama LVŽS pranešime.
Anot A. Norkienės, rinkimų sistemos keitimas nesuteiktų politinio stabilumo, bet įneštų sumaištį į politinį gyvenimą, pasibaigus vienam politiniam ciklui, skatintų kitame politiniame cikle vyraujančias partijas rūpintis savo ateitimi ir vėl daryti atitinkamus rinkimų sistemos pakeitimus.
Anot LVŽS pranešimo, rinkėjai ypač vertina galimybę asmenybes rinkti tiesiogiai ir paprastai aktyviai pasisako už Seimo nario rinkimą vienmandatėje apygardoje ar tiesioginius mero rinkimus, o tiesioginiuose prezidento rinkimuose paprastai fiksuojamas didžiausias rinkėjų dalyvavimas.
Rinkimų sistemos peržiūrą inicijuoja didžiausia valdančioji Seimo konservatorių frakcija, jos siūlymu Seimo valdyba sudarė darbo grupę, ji iki rudens turi parengti pasiūlymus.
Konservatoriai siūlo diskutuoti apie perėjimą prie didesnio proporcinio atstovavimo Seime. Dabar Seimo rinkimų įstatymas nustato, kad 71 parlamentaras renkamas vienmandatėse apygardoje, 70 – daugiamandatėje, tai yra pagal partijų keliamus sąrašus.
Konservatorių teigimu, šie metai yra tinkamiausias laikas keisti rinkimų sistemas, nes iki artimiausių rinkimų – savivaldos – yra dveji metai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Galimų LSDP kandidatų į Seimą sąraše – buvę ir esami politikai, merai2
Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) taryba šeštadienį Vilniuje patvirtino abėcėlinį 243 galimų partijos kandidatų į Seimą sąrašą. ...
-
V. Blinkevičiūtė kaltina valdančiuosius delsiant priimti sprendimus dėl lėšų gynybai9
Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderė Vilija Blinkevičiūtė kaltina valdančiuosius delsiant priimti sprendimus dėl papildomų lėšų krašto apsaugai. ...
-
VRK pripažino R. Žemaitaitį per rinkimus naudojantis Seimo nario padėtimi19
Partijos „Nemuno aušra“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis per prezidento rinkimų kampaniją naudojosi Seimo nario tarnybine padėtimi, konstatavo Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). ...
-
LSDP lyderė kritikuoja valdančiuosius dėl švietimo, sveikatos, socialinės apsaugos7
Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderė Vilija Blinkevičiūtė kritikuoja valdančiuosius konservatorius dėl švietimo politikos, kaltina juos prieš rinkimus puolant socdemų remiamą prezidentą Gitaną Nausėdą. ...
-
L. Kasčiūnas dalyvavo nuotoliniame Ramšteino susitikime
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas penktadienį dalyvavo nuotoliniame Ramšteino formato Ukrainos rėmėjų kontaktinės grupės susitikime. ...
-
G. Nausėda ir A. Duda pabrėžia Ukrainos pergalės, transatlantinio ryšio reikšmę ES saugai
Lietuvos ir Lenkijos vadovai sutaria, kad pagrindinis iššūkis Europai šiuo metu yra Rusijos karas Ukrainoje, todėl Bendrija turi spartinti Ukrainos atstatymą ir narystės procesą, taip pat išlaikyti glaudų ryšį su JAV. ...
-
Kyjive Europos socialinės politikos ministrai pasirašė bendrą deklaraciją
Šią savaitę su darbo vizitu Kyjive viešinti Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė penktadienį kartu su kitais Europos socialinės politikos ministrais pasirašė bendrą deklaraciją. ...
-
G. Landsbergis oficialiai atidarė Lietuvos ambasadą Pietų Korėjoje
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis vizito Pietų Korėjoje metu penktadienį oficialiai atidarė prieš dvejus metus įkurtą Lietuvos ambasadą Seule. ...
-
G. Labanauskas: darau pauzę aktyvioje politikoje22
Šią savaitę iš Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ Kauno skyriaus pirmininko pareigų pasitraukė Gintautas Labanauskas. Laikinai Kauno miesto skyriaus reikalais rūpinsis Vida Kisielienė. ...
-
G. Nausėda: Sakartvelas tolsta nuo europinių idealų19
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Sakartvele šiuo metu svarstomas „užsienio įtakos“ įstatymas šaliai sudaro kliūčių toliau eiti eurointegracijos keliu. ...