„Praėjusiomis dienomis turėjau kaip tik telefoninį pokalbį su Sakartvelo prezidente, ponia Zourabichvili. Ir, deja, tie įvykiai, įstatymų pakeitimai, kurie ten yra numatomi, jie akivaizdžiai demonstruoja, kad mūsų artima šalis, Sakartvelas, ne artėja, o tolsta nuo europinių idealų“, – po susitikimo su Lenkijos prezidentu Dirmiškėse žurnalistams teigė G. Nausėda.

„Ir tai tikrai sudaro kliūčių toliau sklandžiai eiti eurointegracijos keliu. Todėl turime į tai reaguoti“, – pridūrė jis.

Prezidentas situaciją Sakartvele penktadienį aptarė ir su Lietuvoje viešinčiu Lenkijos prezidentu Andrzej Duda.

ELTA primena, kad Sakartvelo įstatymų leidėjai praėjusią savaitę balsavo dėl prieštaringai vertinamo „užsienio įtakos“ įstatymo, sukėlusio masinius protestus gatvėse ir susirūpinimą, kad jis pakirs Tbilisio siekius įstoti į Europos Sąjungą (ES).

Įstatymo projektui dar turi būti pritarta per antrąjį ir trečiąjį svarstymą ir reikės įveikti labai tikėtiną prezidentės veto. Tačiau valdančioji partija „Sakartvelo svajonė“ turi daugumą įstatymų leidžiamojoje institucijoje, leisiančią jai pereiti tolesnius etapus ir atmesti prezidentės veto be opozicijos parlamentarų paramos.

Ir tai tikrai sudaro kliūčių toliau sklandžiai eiti eurointegracijos keliu. Todėl turime į tai reaguoti.

G. Nausėda: diskusijos dėl Lenkijos bankų atėjimo į Lietuvą jau labai toli pažengusios

G. Nausėda sako, kad kalbos dėl potencialaus Lenkijos bankų atėjimo į Lietuvą yra „labai toli pažengusios“. Taip pat, anot jo, tarp Vilniaus ir Varšuvos yra daugiau planų ekonominio bendradarbiavimo srityje.

„Manau, kad dar neišnaudojome viso mūsų galimo bendradarbiavimo potencialo. Turime daug planų ekonominio bendradarbiavimo srityje ir laukiame Lenkijos bankų atėjimo į Lietuvą. Žinau, kad diskusijos šiuo klausimu jau yra labai toli pažengusios“, – Lietuvos ir Lenkijos Prezidentų spaudos konferencijos „Brave Griffin 24-II“ pratybose metu Dirmiškėse žurnalistams kalbėjo G. Nausėda.

Praėjusią savaitę kalbėdamas apie gerėjančius santykius su kaimyninėmis šalimis G. Nausėda buvo užsiminęs, kad artimas ryšys su Lenkija netolimoje ateityje nulems lenkiškų bankų atėjimą į Lietuvos rinką.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus metų pradžioje teigė, kad jau šiais metais į Lietuvą gali ateiti vienas didžiausių Lenkijos bankų „Pekao“. Tačiau kreipimosi dėl jo užsienio banko skyriaus, filialo ar dukterinio banko atidarymo Lietuvoje, anot G. Šimkaus, dar nebuvo gauta.

ELTA jau skelbė, kad gruodžio viduryje G. Šimkus ir Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta buvo priėmę lenkų komercinio banko „Pekao“ delegaciją. Tiek G. Šimkus, tiek finansų ministrė Gintarė Skaistė jau yra minėję, kad susidomėjimas Lietuvos rinka iš užsienio juntamas, teigė, jog naujo dalyvio atėjimas veikiausiai yra tik laiko klausimas.

Šiuo metu Lietuvos bankų sektoriuje veikia 18 dalyvių: banko licencijas turi 13, dar 5 veikia kaip užsienio bankų filialai. Didžiąją dalį rinkos užima „Swedbank“, SEB ir „Luminor“.