Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Aurelijus Veryga teigė, kad priemonė mokėti pasiskiepijusiems senjorams pinigus pasiteisino: „Manau, kad 6500 yra daug – tai yra didelė grupė žmonių, senjorų, kurių gyvybės yra apsaugotos, išgelbėtos. Tas vertinimas labai priklauso nuo lūkesčių. Aš niekada neturėjau tokio lūkesčio, kad visi ateis ir pasiskiepys, bet manau, kad tie skaičiai, kuriuos pateikė Sveikatos apsaugos ministerija, rodo, kad šita priemonė padarė tam tikrą efektą. Taip, ji nepaskatino visų pasiskiepyti, bet dalį paskatino. Logiška būtų ją išplėsti, kad pasiektume dar kai kuriuos gyventojus. O klausti žmonių, kurie ir šiaip atėjo pasiskiepyti, ar jie pritaria, ar nepritaria priemonei, turbūt nėra labai logiška“.

„Mane pasiekė informacija iš žmonių, kurie dirba vakcinacijos centruose, kad žmonės atėję pasiklausia, kur bus galima gauti išmoką. Kaip ir sakiau, jei mes klausime žmonių, kurie yra pilietiški, aktyvūs, nori, ateina, tai žinoma, kad jiems to 100 eurų nereikia. Bet mes esame itin nestandartinėje situacijoje, kada reikia ieškot tikrai nestandartiškų sprendimų“, – sakė A. Veryga.

Matome mamas, kurios stovi basos kažkur prie valstybės institucijų. Mamos yra ta grupė, kuri jei kažką daro dėl vaikų, tai tą daro tikrai nuoširdžiai.

Tačiau, anot A. Verygos, taktika mokėti pinigus pasiskiepijusiems yra šiek tiek pavėluota: „Mes tą priemonę siūlėme dar rugpjūčio pabaigoje. Bet geriau vėliau negu niekada. Jeigu dalį žmonių galima paskatinti tokia priemone, jau yra gerai. Be abejo, reikia naudoti ir kitas priemones. Matome, kad ministerijai nepavyko komunikacijos kampanijos nupirkti, iki šiol Vyriausybėje yra užstrigęs projektas dėl žalos atlyginimo ir pan.“

„Tikrai neprieštarauju kolegoms, kurie sako, kad reikia ieškoti ir daugiau priemonių, bet jie tegul tas priemones ir pasiūlo. Mes siūlėme labai konkrečius dalykus, kurie dažnu atveju yra atidedami, o paskui, porą mėnesių pavėlavus, vis dėlto imamasi tas priemones įgyvendinti. Jeigu Vyriausybė ir ministerija žino kokį nors geresnį sprendimą, kuris būtų ne tolimesnis pykimasis su visuomene ir tos visuomenės erzinimas, o kokios nors pozityvios priemonės, tai aš tikrai su malonumu išgirsčiau ir paklausyčiau tų priemonių. Manau, jeigu joms reikėtų Seimo pritarimo, ir Seimas joms pritartų“, – tikino jis.

Esą vienas iš dalykų, kuris gali žmones priversti abejoti vakcinų nauda, yra priimti nauji reikalavimai – pasiskiepiję ir kontaktą su sergančiu žmogumi turėję žmonės dabar vėl turės izoliuotis. Anot A. Verygos, toks sprendimas galėtų atgrasyti dalį žmonių nuo skiepo.

„Gali būti, kad dalį atgrasys. Prisiminkime, kokia buvo komunikacija. Buvo sakoma, kad jei turėsi dvi dozes, tai galėsi gyventi laisvą, įprastą gyvenimą. Aišku, labai pykti negali, matyt, tuo metu buvo toks įsivaizdavimas, taip galvojo. Dabar Vyriausybė turėtų komunikuoti, aiškinti, pasakyti, kad suklydo, kažko nežinojo – tiesiog normaliai bendrauti su visuomene ir jos neerzinti“, – kalbėjo A. Veryga.

„Bet man ne šita priemonė yra kelianti labiausiai nerimą. Aš matau tas diskusijas dėl galimybių paso vaikams. Matome mamas, kurios stovi basos kažkur prie valstybės institucijų. Tai yra tam tikra spaudimo priemonė. Mamos yra ta grupė, kuri jei kažką daro dėl vaikų, tai tą daro tikrai nuoširdžiai, nenorėdama jiems pakenkti. Tai reiškia, kad joms yra neatsakytų klausimų arba baimių. Vyriausybė, užuot atsakiusi į baimes, komunikavusi, aiškinusi, nuraminusi, ji pritaiko spaudimo priemonę ir pasako, kad meduolio principai neveikia. Manau, kad šitaip mes niekur nenueisime. Kaip ir sako tarptautinės organizacijos, sukelsime bangą bendrai nepasitikėjimo vakcinomis. Ko labiausiai bijau, kad koronavirusui pasibaigus, neatsitiktų taip, kad dalis žmonių, kurie neskiepija savo vaikų skiepų kalendoriuje esančiomis vakcinomis, gali išaugti“, – sakė Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas.

Vyriausybė turėtų komunikuoti, aiškinti, pasakyti, kad suklydo, kažko nežinojo – tiesiog normaliai bendrauti su visuomene ir jos neerzinti.

Austrijoje nepasiskiepijusiems negalima išeiti iš namų be būtino reikalo. Pasak A. Verygos, toks scenarijus Lietuvos nelaukia: „Visuomenė gali laikytis reikalavimų, jei ji mobilizuota ir supranta būtinybę. Taip ji elgėsi per pirmą karantiną, kol nebuvo pasėta tam tikrų abejonių ir dvejonių dėl priemonių. Manau, kad Austrija ėmėsi tikrai kraštutinės priemonės, pažiūrėsime, kaip ji suveiks. Bet mes matome visiškai kitus variantus – kad valstybės, kurios kalbėjosi su savo piliečiais, nuvažiavo iki jų, paskiepijo, šiandien nekalba apie tokias priemones kaip Austrija, o kaip tik atsidarinėja. Tai – Skandinavijos valstybės, kurios mums einant į apribojimus stengėsi iš jų išeiti. Panašu, kad joms visai neblogai sekėsi“.

Pasak jo, vaistų nuo koronaviruso atsiradimas neturėtų pakeisti kovos su pandemija krypties: „Tie vaistai turi būti ir laiku paskirti, ir prieinami. Kol kas jie nėra prieinami. Kiek žinau, Europos Komisija dar tik derasi, dar tie vaistai nėra registruoti, Europos vaistų agentūra nėra suteikusi jiems leidimo. Tai reiškia, kad mes kalbame apie keletą savaičių, o galbūt net ir mėnesių, kol jie pasieks Europos Sąjungos valstybes, o per tą laiką gali žūti labai daug žmonių. Mes privalome, kol nėra vaistų, neužsiliūliuoti ir stengtis išgelbėti vyriausius amžiumi, kuriems rizika yra pati didžiausia. Tai reiškia, kad turime dėti visas pastangas, kad jie būtų paskiepyti“.