„Ties tryliktu niekas čia nesustos, nes karo mašina Rusijos nestoja. Mums jau reikia dabar pradėt kalbėti apie keturioliktą sankcijų paketą, kuriame turi atsirasti nauji galbūt, sakyčiau, sektoriai, nes individualios sankcijos yra individualios, bet didelį poveikį Rusijos ekonomikai daro, aišku, sektorinės sankcijos. Tai manau, kad mes šiemet nesustosime, bet labai svarbu įgyvendinimas, tam Komisija ypatingą dėmesį stengsis skirti šiemet“, – LRT radijui trečiadienį teigė S. Šatūnas.

Pasak jo, Lietuva su kitomis Baltijos valstybėmis deda nemažas pastangas, kad muitinė ir kitos tarnybos dirbtų efektyviai įgyvendindamos sankcijas. Vis tik, viceministro teigimu, reikia ir ES šalių kolegas paskatinti dar labiau efektyviai sekti, ar nėra sankcijų apėjimo atvejų ir juos mažinti.

13-ąjį sankcijų paketą Bendrija ruošiasi priimti iki antrųjų Rusijos sukelto karo Ukrainoje metinių. Jos bus minimos vasario 24-ąją. Pakete numatyta apie 200 subjektų, daugiausia gynybos ir saugumo pramonės sričių.

„Orientuojamasi į asmenis ir įmones, kurie vienaip ar kitaip prisideda prie Rusijos karinio technologinio potencialo stiprinimo, jos apskritai gynybos pramonės ir saugumo sektoriaus“, – teigė viceministras.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pirmadienį teigė skeptiškai vertinantis rengiamą naująjį ES sankcijų Rusijai paketą. Jis pabrėžė, kad Kremliui sankcijos turi būti griežtinamos ir dėl opozicijos lyderio bei aršaus Vladimiro Putino kritiko Aleksejaus Navalno mirties Rusijos kalėjime.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad ES paskelbtos sankcijos Rusijai davė ribotą poveikį šios šalies ekonomikai, tai rodo makroekonominiai šalies rodikliai. Jo teigimu, būtina griežčiau kontroliuoti jų apėjimo būdus.

ES šiuo metu taiko sankcijas apie 1,5 tūkst. Rusijos ir Baltarusijos piliečių bei 207 subjektams.

Dėl šių sankcijų ir priemonių ES valstybėse narėse įšaldyta 215 mlrd. eurų vertės turto, taip pat ES ir G-7 šalyse imobilizuota apie 300 mlrd. eurų vertės Rusijos centrinio banko turto.