Pirmadienį žurnalistams pristatęs pagrindines viešojo saugumo tendencijas Lietuvoje, ministras teigė, kad 2016 metų rudenį atlikta apklausa parodė, jog 40 proc. 15 – 29 metų jaunuolių galėtų įsigyti narkotinių ar psichotropinių medžiagų.

„Tai yra nerimą keliantis dalykas. Galbūt, kaip jūs sakote, tai buvo ir anksčiau, bet mes to dalyko nematavome tuo aspektu, kaip lengvai galima įsigyti narkotikų Lietuvoje. Antrus metus iš eilės mes tokį klausimą turime ir iš tiesų skaičiai yra didžiuliai“, – per spaudos konferenciją sakė ministras.

Tarp didžiausių iššūkių ministras taip pat nurodė sukčiavimą, nusikaltimus elektroninėje erdvėje.

Nusikaltėliai darosi vis išradingesni, vagystes bei plėšimus keičia sukčiavimai (...). Tai yra telefoninis sukčiavimas, taip pat matome, kad sukčiavimų mokėjimo kortelėmis tikrai daugėja, daug sukčiavimo atvejų, kada arba pirkėjas neatsiskaito už gautas prekes, arba tiesiog jisai sumoka pinigus, bet prekės, deja,  nepasiekia pirkėjo.

„Nusikaltėliai darosi vis išradingesni, vagystes bei plėšimus keičia sukčiavimai (...). Tai yra telefoninis sukčiavimas, taip pat matome, kad sukčiavimų mokėjimo kortelėmis tikrai daugėja, daug sukčiavimo atvejų, kada arba pirkėjas neatsiskaito už gautas prekes, arba tiesiog jisai sumoka pinigus, bet prekės, deja,  nepasiekia pirkėjo“, – dėstė T.Žilinskas.

Kaip nurodė vidaus reikalų ministras, nusikaltimų per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje sumažėjo, daugiau jų ištiriama. Visgi smurto artimoje aplinkoje atvejų registruojama daugiau – anot ministro, tam įtakos galėjo turėti Baudžiamojo kodekso pakeitimai, kad policija tyrimo imasi net ir nesant nukentėjusiojo pareiškimo.

„2005 metais smurtas artimoje aplinkoje sudarė vos 1 proc. visų nusikaltimų, 2015 metais – net 13 procentų. Aišku, kad per dešimtmetį ta problema neatsirado, jinai ne nauja, tai buvo latentinis nusikaltimas, slaptas, aukos bijodavo kreiptis, kuomet reikėjo rašyti pareiškimą, nerašydavo. Tai yra tikrai didelė problema, kurios, deja, vien teisėsaugos institucijų pastangomis mes neišspręsime“, – dėstė ministras.

Vidaus reikalų ministerijos parengtoje ataskaitoje, be kita ko, pažymima, jog Lietuvoje santykinai daugiausiai Europos Sąjungoje (ES) įvykdoma tyčinių nužudymų. Remiantis Eurostato duomenimis, 2015 metais Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų teko 6,5 nužudymo, tuo metu bendrai ES šis rodiklis – beveik 6 kartus mažesnis.