Seimo nariai sutiko, kad jų vardai nuo visuomenės nebūtų slepiami. Tiesa, jie vieši asmenys iš viešiausios šalies institucijos, bet Lietuvoje vis dėlto būna įvairiai.

„Tikrai nesupyksiu“, – sakė Teisės ir teisėtvarkos komiteto narė Agnė Širinskienė.

„Didžiulė problema. Čia, aišku, šaržuoju“, – juokėsi Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys Ignas Vėgėlė.

LNK stop kadras.

„Nieko prieš, taip“, – patikino laikinasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.

Šią bylą žiniasklaida akylai sekė, todėl visuomenė buvo informuota, kad Kauno apylinkės teismas A. Paleckį nuteisė už L. Kasčiūno šmeižtą. Bet jeigu būtų tik teismo nutartis, kažin, kaip sektųsi ją iššifruoti. Joje vietoj Lauryno Kasčiūno liko tik L. K., vietoj Algirdo Paleckio – A. P.

„Keista situacija. Aš gi viešas asmuo. Apie bylą rašo žiniasklaida, o pasirodo, teismo nutartis yra nuasmeninta“, – stebėjosi L. Kasčiūnas.

Teismas nuasmenino ir patį Lietuvos respublikos Seimą, liko tik „Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini)“.

„Čia tiesiog dalykai, kurie susipykę su logika ir sveiku protu“, – teigė europarlamentaras Dainius Žalimas.

J. Kalinsko / ELTOS nuotr.

Taip pat teismas nuasmenino Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą. Vietoj pavadinimo – „Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) komiteto pirmininkas L. K.“. Byloje buvo minimas anglų premjeras. Koks? Duomenys neskelbtini.

„Manau, ten buvo kalbama apie Vinstoną Čerčilį“, – spėjo L. Kasčiūnas.

Dingo ne viena istorinė asmenybė. Pavyzdžiui, „Lietuvos diplomatijos šefas S. L.“

Teismas apsaugojo tarpukario diplomato, prieš trisdešimt metų mirusio Stasio Lozoraičio asmens duomenis.

„Čia ydingi pavyzdžiai ir juos reikėtų tvarkyti teisės aktais. Bet mano įsitikinimu, teisės aktais yra teisingi, jų įgyvendinimas yra klaidingas“, – teigė I. Vėgėlė.

Nutartyje nuasmeninti ir istorinių šaltinių, straipsnių bei knygų autoriai, kuriais teisme buvo remiamasi.

„Juokinga šiek tiek. Bet čia turbūt kažkoks pavyzdys tos politikos, kuri dabar išsikerojusi, tos duomenų apsaugos. Matyt, tokios tos politikos grimasos“, – sakė L. Kasčiūnas.

Kartais dėl slepiamos informacijos, valdininkams aiškinant apie asmens duomenis, kyla viešas pasipiktinimas.

Pavyzdžiui, kai gamtos mokslų olimpiados laureatai buvo paskelbti nurodant ne moksleivių pavardes, o kodus.

Ar kai Seimo kanceliarija bandė slėpti, kurie seimūnai turi nekilnojamojo turto Vilniuje, bet vis tiek naudojasi mokesčių mokėtojų išlaikomu Seimo viešbučiu, irgi neva asmens duomenys.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

O Lietuvos teismai, anot D. Žalimo, nuasmenina taip, kaip net Strasbūras nenuasmenina.

„Lietuvoje, pavyzdžiui, Henrikas Daktaras yra H.D., o Europos žmogaus teisių teisme yra tikru vardu ir pavarde“, – teigė D. Žalimas.

„Čia ne pirma bėda su teismų nutarčių ar kitų dokumentų nuasmeninimu. Tikrai, matyt, reikėtų teismų administracijai persižiūrėti savo nuasmeninimo politiką“, – siūlė A. Širinskienė.

Kauno apylinkės teismo pirmininkas Arūnas Purvainis paaiškino, kodėl taip atsitiko.

„Ten yra kompiuterinės programos būdu nuasmeninama. Po to rankiniu būdu galima pakoreguoti“, – teigė Kauno apylinkės teismo pirmininkas A. Purvainis.

Paaiškino, kodėl nuasmenintas net ir Seimas.

„Vienas iš tokių nuasmenintinų, kas privaloma nuasmeninti yra darbovietė. Kaip antai ir nukentėjusio asmens. Tai šitoje byloje nukentėjusio asmens darbovietė yra Seimas“, – aiškino A. Purvainis.

„Tikiuosi, kad teismo nuosprendžių dar nerašo dirbtinis intelektas ir kokia nors kompiuterinė programa. Negalima taip žiūrėti į visuomenę. Tai akivaizdžiai pažeidžia teismo veiklos viešumo, teismo proceso viešumo reikalavimus“, – kalbėjo D. Žalimas.

Situacija gali atrodyti juokinga, bet kelia nejuokingą klausimą, kiek dar informacijos nuo visuomenės gali būti „nuasmeninama“?

„Manau, kad esame sveikos psichikos dauguma, bet sprendimų ydingų būna nemažai“, – sakė I. Vėgėlė.