„SAM planas atimti galimybę iš žmonių prisimokėti už paslaugas mus labai neramina. (...) Labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, ką norima padaryti, kad už elementarias procedūras, su kuriomis susiduria daugybė žmonių, pavyzdžiui, akies lęšiuko pakeitimas, būtų galima gauti tik bazinę paslaugą ir nebūtų galima pasirinkti kažkokios kitos, prisimokėti už ją legaliai, nes tokia galimybė būtų panaikinta“, – Žinių radijui penktadienį sakė V. Čmilytė-Nielsen.

„Šitos galimybės panaikinimas nukreiptas į vidurinę klasę, kuri norėtų pasirinkti, bet neturi galimybės mokėti pilnai už visą paslaugą maksimalią kainą, (...) SAM argumentai, kad tai sumažins eiles ar padidins kokybę paslaugos, jie neatlaiko kritikos“, – teigė ji.

Ketvirtadienį sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė lankėsi Liberalų sąjūdžio frakcijoje, tačiau V. Čmilytės-Nielsen teigimu, opozicija neišgirdo tokį siūlymą pagrindžiančių duomenų.

„Net ir pačioje Socialdemokratų frakcijoje yra didelių abejonių, nes Sveikatos reikalų komiteto atstovai socialdemokratai skeptiškai vertina šią planuojamą reformą, daug klausimų, daug nerimo, kol kas atrodo, kad SAM eina į reformą, kuriai yra visiškai nepasiruošusi ir jos pasekmių nesupranta“, – kalbėjo liberalų lyderė.

Net ir pačioje Socialdemokratų frakcijoje yra didelių abejonių, nes Sveikatos reikalų komiteto atstovai socialdemokratai skeptiškai vertina šią planuojamą reformą.

SAM siūlo nuo 2026 metų visiškai uždrausti viešosioms ir privačioms gydymo įstaigoms imti papildomas priemokas už valstybės finansuojamas paslaugas.

Vykdant šią reformą, ministrė M. Jakubauskienė žada peržiūrėti įkainius už šias paslaugas.

Papildomas priemokas šiuo metu iš pacientų dažniausiai ima privačios įstaigos.

Kalbėdama Žinių radijui ketvirtadienį M. Jakubauskienė sakė nesutinkanti su šio siūlymo kritikų pastaba, kad privačios gydymo įstaigos ims atsisakyti teikti tam tikras paslaugas.

Kaip skelbė BNS, ministerijos inicijuotoms pataisoms dėl papildomų priemokų draudimo dar turės pritarti Vyriausybė ir Seimas.

SAM duomenimis, šiuo metu Lietuvos gyventojai per metus už valstybės jau apmokėtas paslaugas papildomai sumoka mažiausiai 40 mln. eurų. Daugiausiai pacientai susimoka už specialistų konsultacijas.

Ministerijos teigimu, šiuo metu galiojanti įstatymo nuostata, įtvirtinanti galimybę pasirinkti brangesnes paslaugas, medžiagas ar procedūras, teoriškai turėjo suteikti pacientams daugiau alternatyvų, tačiau praktikoje tapo neteisėto pacientų apmokestinimo įrankiu.

Savo ruožtu Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacija sako, kad SAM siūlomas įstatymo pakeitimas ne tik pažeis pacientų teisę prisidėti savo lėšomis prie gydymo, paskatins šešėlinę ekonomiką.

Anot jos, netekę teisės atsiskaityti už papildomas paslaugas oficialiai, gyventojai bus priversti tai daryti mokėdami vokeliuose o „dėl geresnių protezų ar vienviečių palatų spręs pažintys ir kyšiai“.