P. Latuška teigia, kad Lietuva, Lenkija ar Europos Sąjunga galėtų imtis mediatorių vaidmens, jeigu baltarusių visuomenei pavyktų užmegzti dialogą su Aliaksandro Lukašenkos režimu.

„Mums labai svarbu girdėti jūsų balsą, jūsų vertinimus dėl to, kas vyksta Baltarusijoje, ir jeigu pradėsime dialogą, labai svarbus mediatorių vaidmuo, žinoma, dėl to sutinkant vidaus politinėms jėgoms – kad taikiai, be jėgos, kuri, deja, panaudota, būtų rastas taikus situacijos sprendimas“, – penktadienį Seime žurnalistams sakė P. Latuška.

Jis susitiko su Gedimino Kirkilo vadovaujamos Seimo delegacijos, sudarytos vykti į Baltarusiją, atstovais.

Jis pabrėžė, kad politinė krizė Baltarusijoje pirmiausia yra šios šalies vidaus reikalas.

„Nuo baltarusių visuomenės ir dabartinės valdžios priklauso jos (krizės – BNS) sprendimas. Mes dedame visas pastangas, kad įtikintume valdžią sėsti prie derybų stalo ir priimti greitus, aiškius, atsakingus sprendimus, kad mūsų šalyje liautųsi smurtas, baigtųsi protestai ir viskas vyktų pagal įstatymus, Konstituciją“, – kalbėjo P. Latuška.

Mums labai svarbu girdėti jūsų balsą, jūsų vertinimus dėl to, kas vyksta Baltarusijoje, ir jeigu pradėsime dialogą, labai svarbus mediatorių vaidmuo.

Jis teigė atvykęs į Lietuvą, o prieš tai – į Lenkiją, kad iš pirmų lūpų papasakotų apie įvykius Baltarusijoje.

„Kaip Koordinacinės tarybos prezidiumo narys, kuri buvo sudaryta praktiškai Baltarusijos visuomenės iniciatyva, turiu tikslą informuoti apie tai, kas vyksta Baltarusijoje, apie tą gilią politinę krizę, kurią pergyvena Baltarusija. Iš pirmų lūpų noriu pateikti ne tik mūsų kaimynams, bet ir ES valstybėms informaciją apie tikrą situaciją Baltarusijoje“, – teigė svečias.

Susitiks su S. Cichanouskaja

Po susitikimo su Lietuvos užsienio reikalų ministru Linu Linkevičium P. Latuška sakė, kad visuomeniniu pagrindu sukurta Koordinacinė taryba siekia naujų skaidrių demokratinių rinkimų šalyje, kad būtų nutrauktas smurto naudojimas, paleisti politiniai kaliniai ir ištirti visi smurto atvejai.

Kalbėdamas apie Rusijos vaidmenį Baltarusijos įvykiuose, P. Latuška tvirtino, kad Koordinacinė taryba tikėjosi, jog Rusija užims neutralią poziciją ir išgirs Baltarusijos visuomenės nuomonę, tačiau kol kas taip nenutiko.

„Faktiškai šiandien situacija atrodo taip: Rusija palaiko ryšius tik su dabartine valdžia ir atsisako bendrauti su pilietine visuomene. Aš esu pasirengęs vykti į Maskvą, susitikti su Rusijos politikais, kad suteikčiau informaciją. Europos Sąjunga bendrauja su pilietine visuomene ir gauna žinių iš jos, bet neturi galimybės bendrauti su Baltarusijos valdžia, nes ši atsisako bendrauti“, – aiškino P. Latuška.

Anot jo, labai svarbu, kad visos keturios jėgos pradėtų bendrauti, tik tuomet galima tikėtis rezultatų sprendžiant politinę krizę.

P. Latuška penktadienį planuoja susitikti buvusia kandidate į Baltarusijos prezidentes Sviatlana Cichanouskaja. Ji po Baltarusijos prezidento rinkimų atvyko į Lietuvą ir kol kas gyvena čia.

„Mes neturime nesutarimų, mes visi suprantame, kad reikia sukurti pagrindinius principus, pamatus demokratiniams pokyčiams šalyje. Dėl to mes vieningi“, – tvirtino Koordinacinės tarybos prezidiumo narys.

Pasigenda ES pažado

Susitikimuose su Lietuvos atstovais P. Latuška taip pat sakė, kad ES turėtų aiškiai pasakyti baltarusiams, ko jie galėtų tikėtis, Baltarusijai tapus demokratine valstybe.

„ES šiandien turi aiškiai pasakyti trumpame dokumente, ką gaus Baltarusijos visuomenė, nepriklausoma Baltarusija, kuri taps demokratine šalimi, – laisvą prekybą, galimas investicijas į ekonomiką, laisvą judėjimą“, – kalbėjo svečias.

Lietuvos delegacijos Baltarusijos klausimams vadovas G. Kirkilas teigė, kad Lietuvos uždavinys dabar yra, kad Vakarai išgirstų ir suprastų, ką sako Baltarusijos pilietinė visuomenė.

„Čia mūsų misija yra. Vakaruose ne visi supranta šitas šalis. (...) Reikia Vakarus informuoti, aiškinti, kas ten darosi. Tai irgi mūsų delegacijos misija“, – žurnalistams sakė G. Kirkilas.

Jis taip pat teigė išgirdęs, kad į nacionalines sankcijas reikėtų įtraukti ne tik jėgos struktūrų atstovus, bet ir teisėjus.

Negalėjau nakvoti namuose, nakvojau įvairiuose butuose, namą aplaistė dažais. Visą laiką jaučiau grėsmę dėl asmeninio saugumo.

„Žmonės renka bylas, kur yra prisipažinimai apie rezultatų klastojimą, – trečdalio rinkimų apylinkių bylos suklastotos, – jas neša į teismus, o teismai nepriima“, – sakė Seimo narys.

Lietuvos parlamento delegacijai priklausantis konservatorius Žygimantas Pavilionis atkreipė dėmesį, kad baltarusiams reikia ir konkrečios pagalbos sudarant sąlygas dirbti užsienyje.

„Matant, kad tokie žmonės vis labiau telkiasi Lietuvoje, klausimas, ar mes be politinės vienybės ir gražių deklaracijų, suteiksime jiems tam tikrą infrastruktūrą čia veikti, ar jie turi biurą, kur galėtų telktis. Jie gi nebeturi pinigų“, – teigė jis.

Ketina grįžti į Minską

P. Latuška tvirtino ketinąs grįžti į Minską, nors ten ir nesijaučia saugus ir supranta, kad gali būti sulaikytas pasienyje.

„Po to, kai pareiškiau savo pilietinę poziciją, kaip man buvo pasakyta, esu paimtas „valstybės globon“ 24 valandas per parą, septynias dienas per savaitę“, – sakė jis.

Koordinacinės tarybos prezidiumo narys pasakojo, kad Baltarusijos valstybės saugumo komiteto (KGB) darbuotojai jį stebi kiaurą parą – stebimas jo namas, jis pats nuolat sekamas, klausomasi pokalbių.

„Negalėjau nakvoti namuose, nakvojau įvairiuose butuose, namą aplaistė dažais. Visą laiką jaučiau grėsmę dėl asmeninio saugumo – nuolatinį pavojų būti sulaikytam, uždarytam į areštinę. Jau iškeltos dvi baudžiamosios bylos. Prezidentas pasakė, kad peržengiau „raudoną liniją“ ir turėsiu atsakyti pagal Baudžiamąjį kodeksą. Todėl, žinoma, aš nuogąstauju po tokių žodžių ir realių veiksmų“, – sakė P. Latuška.

„Tačiau neplanuoju būti nei politiniu emigrantu, nei prašyti čia politinio prieglobsčio. Mano tikslas – būti Baltarusijoje ir padaryti viską, kas įmanoma, kad ten būtų taika ir santarvė, ir kad žmonės spręstų savo likimą“, – pridūrė jis.

P. Latuška 2009–2012 metais buvo Baltarusijos kultūros ministras, po to ėjo ambasadoriaus Prancūzijoje pareigas, pernai grįžęs į Minską buvo paskirtas Jankos Kupalos nacionalinio akademinio teatro vadovu.

Iš šių pareigų S. Latuška atleistas rugpjūčio viduryje, nes palaikė teatro kolektyvo poziciją dėl suklastotų rinkimų.

Baltarusiją jau ilgiau kaip tris savaites krečia protestai nuo rugpjūčio 9-ąją įvykusių prezidento rinkimų, kurių laimėtoju buvo paskelbtas autoritarinis lyderis A. Lukašenka, vadovaujantis šaliai nuo 1994 metų. Opozicija ir Vakarų šalys šiuos rinkimus laiko suklastotais.