Po rinkimų maratono visuomenės pasitikėjimas VRK išaugo net 10 proc. punktų (66 proc. gyventojų pasitiki). Tuo tarpu politologai neskuba VRK darbo vertinti labai pozityviai. Pasak jų, daugelis žmonių apskritai nėra įsigilinę ir nesupranta VRK atliekamų funkcijų, o apklausa parodė tik bendrą visuomenės požiūrį į praėjusius rinkimus. 

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ birželio 14-28 dienomis atliktos apklausos duomenimis, praėjus trejiems rinkimams, du iš trijų (66 proc.) Lietuvos gyventojų pasitiki VRK (5 proc. labai pasitiki ir 61 proc. greičiau pasitiki), o ketvirtadalis (24 proc.) atsakė, kad šia institucija nepasitiki (3 proc. labai nepasitiki ir 21 proc. greičiau nepasitiki). Kas dešimtas (10 proc.) respondentas neturėjo nuomonės ar neatsakė į šį klausimą.

Lyginant su gyventojų vertinimais prieš Savivaldybių, Prezidento ir Europos Parlamento rinkimus (2019 m. vasarį), pasitikinčių VRK padaugėjo 10 procentinių punktų, o ja nepasitikinčių sumažėjo 4 proc.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Kęstutis Girnius teigia, kad toks visuomenės pasitikėjimas VRK yra tikrai aukštas. Pasak jo, reta politinė institucija Lietuvoje peržengia 60 proc. visuomenės pasitikėjimo slenkstį.

„Manau, kad geras rezultatas, nes lietuviai nėra linkę pasitikėti valdžios organizacijomis, kaip Seimu, politikais ir kartais jais pasitiki tik po 20 proc. ar netgi mažiau rinkėjų. 66 proc. pasitikėjimas VRK yra labai aukštas, kai būna įvairių institucijų reitingai, tai reta institucija gauna 66 proc. visuomenės pasitikėjimo. Tai tikrai teigiamas rezultatas, nes Lietuvoje jokia institucija negaus 99 proc. visuomenės pasitikėjimo“, – Eltai sakė K. Girnius.

Kita vertus, K. Girnius teigia, kad apklausa parodė tik bendrą visuomenės požiūrį į vykusį rinkimų laikotarpį. Pasak jo, daugelis žmonių neįsigilinę į specifines VRK funkcijas. 

Mane apskritai stebina toks aukštas pasitikėjimo VRK procentas.

„Tai, manau, apskritai visuomenės bendras požiūris į rinkimus. Nes apskritai visuomenė tikrai nelabai žino, ką specifiškai VRK daro. O įvertinus rezultatus, kad buvo švarūs rinkimai, tai ir organizacija visuomenei atrodo, kad gerai veikia. Vyko treji rinkimai ir nebuvo jokių ryškesnių atvejų, kad buvo sukčiaujama. Dėl to VRK ir pelnė visuomenės pasitikėjimą. Ankstesniuose rinkimuose buvo neaiškių situacijų su Darbo partija, taip pat buvo atvejų, kad buvo ne taip suskaičiuoti rinkimų rezultatai. O šį kartą viskas pakankamai sklandžiai įvyko, tai manau, kad žmonės mano, jog VRK veikia gerai, tą veiksmingumą įrodė per rinkimus ir taip padidėjo populiarumas“, – teigė jis.

Politologui pritaria ir Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Virgis Valentinavičius. Pasak jo, VRK yra viena labiausiai politizuotų institucijų, todėl rinkėjai šį kartą atsižvelgė tik į patį rinkimų laikotarpį, kuris praėjo be didesnių korupcijos atvejų.

„Mane apskritai stebina toks aukštas pasitikėjimo VRK procentas netgi prieš rinkimus. Nepaisant to, kad VRK dažnai lydi kritika. VRK viduje yra susiskaldžiusi ir atspindi atskirų partijų narių nuomones. Juk VRK yra partijų deleguotų žmonių sudarytas organas. Labai keista, kai VRK žmonės pasitiki žymiai labiau negu bet kuria atskira partija, kuri siuntė delegatus į VRK. VRK kokybės ir pasitikėjimo klausimas yra pats savaime partinis ginčas. Manau, žmonių galimybės tiksliai suprasti, dėl ko galima pasitikėti VRK ir nepasitikėti yra labai ribotos. VRK gyventojai vertino apskritai rinkimų kontekste“, – Eltai sakė V. Valentinavičius.

Asmeniškai pats politologas VRK darbą vertintų labiau neigiamai nei teigiamai. Pasak jo, per rinkimų laikotarpį VRK vis dėlto nepavyko pakankamai sklandžiai kontroliuoti partijų finansavimo bei išlaidų klausimo.

„Savo techninį darbą per rinkimus jie atliko, kadangi kažkokių ypatingų pažeidimų nebuvo pastebėta. Rinkimai praėjo pakankamai sklandžiai. Bet mano, kaip politikos apžvalgininko, nuomone, VRK absoliučiai nevykdo savo pareigų, kai reikia pakankamai tiksliai ir griežtai kontroliuoti rinkimų išlaidas. Bet daugelį metų partijų finansavimas yra problema ir vis atrandama, kad partijų finansavimo tvarka yra apeinama ar tai dviguba buhalterija, ar skolinantis lėšas, ar steigiant rinkimų komitetus, kuriems reikia mažiau finansavimo. VRK iki šiol per 30 nepriklausomybės metų negali girtis, kad tiksliai žino, kaip partijos finansuoja rinkimų kampanijas ir panašiai“, – teigė jis.

Tyrimo metu apklaustas 1021 Lietuvos gyventojas (nuo 18 metų ir vyresni), apklausa vyko 113 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 proc.