Tačiau visuomenės apklausos rodo, kad šis politiko argumentas nėra tvirtai paremtas viešąja nuomone. Didžioji piliečių dalis skeptiškai vertina tai, kad Seimo nariai šiuo metu aktualių problemų sprendimo sąskaita gaištų laiką aiškinantis kitų politikų seniai padarytus darbus.

Kaip rodo naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ rugsėjo 24-spalio 7 dienomis atliktos viešosios nuomonės apklausos, didesnė visuomenės dalis labiau nepritaria nei pritaria arba apskritai nekreipia dėmesio į politinį ažiotažą keliančią „valstiečių“ iniciatyvą.

Į klausimą, ar pritariate Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) iniciatyvoms kurti naują parlamentinę komisiją, kuri turėtų tirti verslo įtaką politikams per 2008-2016 metų laikotarpį, kiek daugiau nei ketvirtadalis (26 proc.) respondentų atsakė neigiamai ir šiek tiek mažiau - 23 proc. turėjo priešingą nuomonę.

Didžiausia dalis (keturi iš dešimties - 41 proc.) atsakė, kad tokiam užmojui nei pritaria, nei nepritaria arba kad jiems tai tiesiog nerūpi. Dešimtadalis (10 proc.) respondentų šiuo klausimu neturėjo aiškios nuomonės.

Tačiau palyginti nestiprus Lietuvos piliečių rodomas interesas dėl politines aistras keliančių tyrimų valdantiesiems nėra akstinas keisti nuomonę. Į ankstesnių Vyriausybių darbą nutaikyto parlamentinio tyrimo vadovė „valstietė“ Agnė Širinskienė teigia, kad visuomenė dėl informacijos stokos kol kas negali pati suprasti „valdančiųjų“ pradėto tyrimo reikšmės. Pasak jos, nepaisant visko, Lietuvos žmonių interesas yra žinoti tai, kas vyko ankstesnėse Vyriausybėse, kodėl stiprėjo kai kurių koncernų įtaka politikams.

Tačiau čia valdančiųjų ir opozicijos nuomonė stipriai skiriasi. Konservatoriai yra įsitikinę, kad komisija - tik dar vienas „valstiečių“ įrankis stiprinti savo įtaką bei kerštauti nemėgstamiems oponentams.

Žmonės nori realių problemų sprendimo, o ne kažkokios politinės archeologijos. Ir tokių problemų yra pakankamai daug - nuo mokytojų atlyginimo iki biudžeto priėmimo.

Toks Seime įtakingų partijų nesutarimas jau kurį laiką parlamente kaitina politinę atmosferą ir neretai nukreipia visuomenės dėmesį nuo valstybei esminių klausimų - biudžeto svarstymo ar reformų įgyvendinimo. Valdantiesiems ir opozicijai surėmus ietis, garsiai kalbant apie kylančius pavojus demokratijai ar net kai kurių politikų psichinei sveikatai, Seimas nori nenori tampa panašus į tai, ką prezidentė vaizdingai vadino „rietenų seimeliu“.

Paradoksalu, tačiau abi konfrontuojančios pusės sutinka, kad viešo eterio laiko užpildymas kivirčais yra žalingas valstybei, ir, maža to, abi pusės sutartinai ragina daugiau dėmesio skirti biudžetui, mokytojų ar gydytojų problemoms spręsti. Vis dėlto į klausimą, kas turėtų prisiimti atsakomybę už tai, kad ne visada tai pavyksta, atsakoma rodant pirštu į oponentą.

Valdančiųjų politikai tvirtina, kad chaosą Seime kelia nekonstruktyvi opozicija. A. Širinskienė aiškina, kad antradienį opozicijos surengtas nenumatytas kelias valandas trukęs posėdis ir teiktos svarstyti rezoliucijos dėl premjero Sauliaus Skvernelio ištrinto pasisakymo įrašo bei dėl Ramūno Karbauskio elgesio, paviešinant Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) narių pokalbį, neleidžia Seimo nariams gilintis į esminius biudžeto klausimus.

Tuo tarpu A. Širinskienė nesutinka, kad valdančiųjų iniciatyvos organizuoti ilgai trunkančius parlamentinius tyrimus ne ką mažiau gaišina Seimo narius. Politikė tvirtina, kad opozicijos apeliavimas, jog valdantieji nesivadovauja teisinės valstybės principais, tiesiog gaišina Seimo darbą.

„Reikėtų konservatorių klausti, kodėl jie renkasi tokį bendravimo stilių, kada, užuot svarstę valstybės biudžetą ir siūlę teisingiau perskirstyti biudžeto pinigus, jie imasi įvairių rezoliucijų ir užsiima visiškai bereikšmiais dalykais valstybės gyvenimui“, - Eltai kalbėjo A. Širinskienė.

Tuo tarpu analogiškus priekaištus dėl tuščio Seimo laiko eikvojimo „valstiečiams“ meta opozicija. Tiek „valstiečių“ parlamentinio tyrimo radare atsidūręs buvęs premjeras Andrius Kubilius, tiek konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis neabejoja - „valstiečių“ veiksmai ne tik švaisto brangų laiką, skirtą svarbiausių visuomenės problemų sprendimui, bet, be kita ko, yra ir kerštingi bei pavojingi demokratijai. Todėl, pabrėžia Tėvynės sąjungos lyderis, konservatoriai negali tiesiog tylėti.

Pasak G. Landsbergio, aštresnį konservatorių kalbėjimą „valstiečių“ atžvilgiu būtent ir provokuoja tai, kad valdantieji, bijodami pralošti rinkimus, nenustoja griauti teisės viršenybės principų. Politikas teigia, kad tokio nesiskaitymo su teisinės valstybės principais Lietuvoje apskritai neatsimenantis.

Kita vertus, akcentuoja A. Kubilius, visuomenei norisi, kad politikai spręstų jų problemas, o ne aiškintųsi tarpusavyje.

„Žmonės nori realių problemų sprendimo, o ne kažkokios politinės archeologijos. Ir tokių problemų yra pakankamai daug - nuo mokytojų atlyginimo iki biudžeto priėmimo. Seimas, praleidžiantis daug laiko tyrimuose, paprasčiausiai nebeturi laiko gilinti į svarbiausias problemas“, - aiškino A. Kubilius.

Konservatorius teigia, kad parlamentinio tyrimo komisijas reikia ir galima kurti tik tada, kai iš tikrųjų yra esminis klausimas, kuriame kažkas tikrai yra svarbaus ir neaiškaus.

„Negalima tokių komisijų naudoti kaip instrumento, siekiant susidoroti su opozicija. Todėl mes patys neinicijuodavome komisijų, kuriose bandytume ieškoti primityvių, tiesmukiškų kalčių kitose partijose“, - kalbėjo konservatorius.

Tai, kad parlamentiniai tyrimai suvalgo daug laiko, parodė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Vytauto Bako „statistika“. Jis, vadovaudamas tyrimui dėl neteisėto poveikio politikams, buvo rečiausias svečias plenariniuose posėdžiuose.

Be pateisinamos priežasties V. Bakas nedalyvavo 12 iš 60 vykusių posėdžių pavasario sesijos metu.

Vis dėlto parlamentiniam tyrimui vadovaujanti ir viešojoje erdvėje dėl itin apkrautos darbotvarkės šmaikščiai linksniuojama A. Širinskienė nemano, kad jos darbas Seime nukentės.

Ji aiškina, kad vadovavimas dar vienam parlamentiniam tyrimui jai neturėtų trukdyti dirbti konstruktyviai. Politikė tikino, kad savo dienotvarkę susidėlios taip, kad nei darbo kokybė, nei posėdžių lankomumas nenukentės. Pasak jos, tam ji jau turinti patirties, - rengiant LRT komisijos išvadas, sugebėjo dalyvauti visuose plenariniuose posėdžiuose.

„Kiekvienas Seimo narys įvertina savo galimybes ir susidėlioja savo prioritetus. Man posėdžių lankomumas yra prioritetas. Tai aš paprastai tikrai neaukoju posėdžių nei dėl komandiruočių, nei dėl kažkokių kitų dalykų“, - aiškino politikė.

A. Širinskienė nesureikšmino fakto, kad visuomenė skeptiškai vertina valdančiųjų iniciatyvas laiką skirti Seimo kolegų padarytų darbų analizavimui tyrimo komisijose. Paklausta, ar nemano, kad apklausos duomenys rodo, jog visuomenei svarbiau tai, kad Seimo nariai pagrindinį laiką skirtų jų, o ne dešimtmečio senumo problemų sprendimui, A. Širinskienė nesudvejojo atsakyti, - visuomenė, neturėdama specifinės informacijos, negali žinoti savo interesų.

„Kol nėra tyrimo rezultatų, visuomenei yra labai sunku vertinti komisijos poreikį, nes pačioje visuomenėje nėra matoma ta informacija, kurią galbūt mato Seimo nariai, prieidami prie slaptos informacijos“, - pabrėžė A. Širinskienė. Todėl, argumentavo savo nuomonę politikė, visuomenės nuomonė būtų visai kita, jei jos būtų klausiama apie jau atlikto tyrimo naudą.

Atliktos apklausos duomenimis, komisijų steigimui dažniausiai nepritaria 30-49 metų piliečiai ir respondentai su aukštuoju išsilavinimu. Taip pat specialistai ir tarnautojai, dirbantys valstybiniame sektoriuje, ar visuomenės dalis, teigianti, kad laikosi dešiniųjų pažiūrų.

Nors tyrimo komisijas inicijuojantys „valstiečiai“ dažniausiai taikosi į regionuose gyvenantį elektoratą, tyrimo duomenys rodo, kad kaimuose ar mažuose miesteliuose gyvenantys piliečiai yra apatiški dėl šios valdančiųjų iniciatyvos. Panašiai mąsto politinei kairei save priskiriantys žmonės ir jaunimas. Daugiau nei pusė gyventojų iki 30 metų teigia, kad jiems šis aistras Seime keliantis klausimas apskritai nerūpi.