„Dalykai per metus pasikeitė. Mes tai visada ir sakėme. Aš visada bandžiau tai paaiškinti Lietuvos partneriams, kad brigada yra sisteminis dalykas. Brigada nėra tik 4 tūkst. karių atsiuntimas kažkur į laukus. Tai labai kompleksinė užduotis. Ir čia smarkiai pasistūmėta“, – ketvirtadienį transliuotame interviu LRT radijui sakė diplomatas.

„Abiejų šalių gynybos ministerijos dirbo labai sunkiai ir dabar atėjo laikas didesniam konkretumui nei prieš metus“, – pridūrė jis.

Taip jis kalbėjo šią savaitę Berlynui pranešus, jog Vokietija yra pasirengusi Lietuvoje nuolat dislokuoti karių brigadą, jeigu Lietuva parengs tam reikalingą infrastruktūrą ir tai nesikirs su kitais NATO planais.

Brigada nėra tik 4 tūkst. karių atsiuntimas kažkur į laukus. Tai labai kompleksinė užduotis. Ir čia smarkiai pasistūmėta.

Iki šiol Vokietija teigė, kad dalis brigados galėtų būti Lietuvoje, o dalis – gimtinėje. Vilnius tvirtino, kad visa brigada turėtų būti Lietuvoje. Anot Lietuvos politikų, būtent dėl to pernai susitarė abiejų šalių vadovai.

M. Sonnas atmetė pasvarstymus, jog tokiam Berlyno žingsniui įtakos galėjo turėti dalies Lietuvos politikų spaudimas Vokietijai.

„Jūs žinote lietuvius ir kaip jie reaguoja spaudžiami. Pavyzdžiui, būtų labai keista, jei Lietuva pasiduotų bet kokiam spaudimui. Atvirkščiai. Ir mes vokiečiai, psichologiškai žiūrint, elgiamės labai panašiai“, – sakė diplomatas.

„Ir todėl mintis, kad bet kurio politiko viešoji komunikacija vidaus politikoje ką nors keičia, mano vertinimu, nėra racionali“, – kalbėjo jis.

Šiuo klausimu ypač aktyvus buvo užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, viešai spaudęs Berlyną ir netgi tvirtinęs, jog galbūt Vokietija gailisi davusi tokį įsipareigojimą. Tokią retoriką kritikavo šalies vadovas Gitanas Nausėda, opozicinės partijos.

Vilnius brigados buvimo siekia 2026-aisiais, žada iki tada įrengti visą vienetui įsikurti reikalingą infrastruktūrą.