Kreipdamasi į karius Rukloje, ministrė daug dėmesio skyrė Lietuvos istorijai, įskaitant Vokietijos atsakomybę už nacistinę okupaciją Antrojo pasaulinio karo metais, o vėliau atsakė į žurnalistų klausimus apie santykius su Rusija ir JAV.

BNS pateikia svarbiausias ministrės citatas:

Apie Lietuvos okupacijų istoriją:

„Kitąmet laisvę mylintys šios išdidžios šalies žmonės švęs savo nepriklausomybės šiuolaikinėje istorijoje šimtmetį. Bet pradėkime nuo pradžių. Jų laisvei buvo kilusi grėsmė. Lietuva viena stojo prieš galingus kaimynus, kurie nepaisė tarptautinės teisės, žmonių teisės į apsisprendimą ir jaunų Rytų Europos demokratijų nepriklausomybės. Hitlerio ir Stalino paktu nacionalsocialistinė Vokietija ir stalinistinė Sovietų Sąjunga pasidalijo Rytų Europą. Nepraėjus nė 20 metų, vienu rašiklio brūkštelėjimu Lenkijos, Estijos, Latvijos ir taip pat Lietuvos laisvei atėjo galas. O 1940-aisiais prasidėjo sovietinės okupacijos košmaras: masiniai areštai, begalė egzekucijų ir dešimčių tūkstančių žmonių ištrėmimas. Tačiau po to įvyko kai kas dar baisesnio: po Vermachto invazijos į Sovietų Sąjungą Lietuvos laukė ilgi kančių ir destrukcijos metai. Šalis tapo nacistinės naikinimo politikos auka. Nacių planuose nebuvo vietos lietuvių tautai. Antrojo pasaulinio karo pabaiga ir sąjungininkų pergalė laukiamos laisvės taip pat neatnešė. Priešingai, šaliai ir vėl teko išgyventi stalinistinės eros priespaudą ir terorą. 45 metus Lietuvos žmonės buvo priversti gyventi be laisvės. Tačiau jie niekada nepasidavė“.

Apie Lietuvos laisvės kelią:

„Labai gerai prisimenu pirmąsias nuotraukas iš 1990 metų Dainuojančios revoliucijos, dramatišką nelygios kovos Vilniuje Kruvinąjį sekmadienį – o tai įvyko prieš beveik lygiai 26 metus (1991 m. sausio 13 d.) – vaizdo įrašą. Žmonių drąsa tada nugalėjo priešininką, kuris atrodė neįveikiamas. Atgavusi nepriklausomybę, Lietuva tapo sėkmės pavyzdžiu, kuriuo žavisi visi europiečiai: ji tapo nedalomos demokratinės ir laisvos Europos dalimi. Ji yra gerbiama Europos Sąjungos ir NATO valstybė narė. Lietuva didžiuojasi gyva demokratija ir liberalia atvira visuomene. Ir tai yra šalis, išdrįsusi labai anksti įžengti į XXI-ąjį amžių, taigi, kalbant apie interneto prieigą, šiandien ji yra viena iš lyderių“.

Šiandien Lietuva yra tokia pat stipri, kaip ir bendra visų 28 NATO valstybių narių galia. Lietuvos laisvė ir nepriklausomybė niekada nebebus paaukota dėl nusikalstamos galios politikos interesų sferų.

Apie NATO garantijas:

„Šiandien mes susitikome čia, kad galėtume pareikšti savo tvirtą įsipareigojimą dėl Lietuvos ateities: Lietuva niekada nebeliks viena. Jos liaudies ateitį gina didžiausias mūsų laikų karinis aljansas. Kariai iš Belgijos, Nyderlandų, Norvegijos, Liuksemburgo ir Vokietijos stos petys į petį su lietuviais, gindami jūsų sienas. Šiandien Lietuva yra tokia pat stipri, kaip ir bendra visų 28 NATO valstybių narių galia. Lietuvos laisvė ir nepriklausomybė niekada nebebus paaukota dėl nusikalstamos galios politikos interesų sferų. Neginčijamas yra ir teritorinis bei politinis Lietuvos suverenumas. Visi Lietuvos sąjungininkai griežtai laikosi savo įsipareigojimų Aljansui. Esame vieningi, kad Lietuvos žmonės galėtų gyventi be baimės ir kurti savo ateitį taip, kaip nori.“

Apie Vokietijos duoklę istorijai:

„Kaip Vokietijos gynybos ministrė, buvau sujaudinta sužinojusi, kaip draugiškai jūs čia, Lietuvoje, pasitikote Bundesvero karius. Taip plačiai išskėstomis rankomis!. Žinoma, mes to nelaikome savaime suprantamu dalyku, nes didelė dalis istorinės atsakomybės už kančias ir vargus, kuriuos Lietuvai teko iškęsti XX-ajame amžiuje, tenka Vokietijai. Štai kodėl esame be galo dėkingi. Ir mes didžiuojamės, jog vadovaujame šiai kovinei grupei. Tai didelio pasitikėjimo Vokietijos ginkluotosiomis pajėgomis, mūsų Bundesveru, ženklas. Šaltojo karo metais Vokietijos Federacinę Respubliką ginė jos sąjungininkai. Esame už tai dėkingi ir dabar norime už tai bent kiek atsilyginti. Mūsų partneriams, kuriems dabar reikia Aljanso solidarumo ir apsaugos. Džiaugiamės galėdami prisiimti šiuos įsipareigojimus ir tai darome iš visos širdies. Kadangi XX-ojo amžiaus Europos istorija mus pamoko: laisvė ir saugumas nėra duotybė“.

Apei santykius su D.Trumpo Amerika:

„Sėkmingai apginti Amerikos ir Europos demokratijas galėsime tik tuo atveju, jeigu būsime vieningi. Ir būtent tai mes šiandien čia ir darome – kartu, stovėdami po mėlynąja NATO vėliava (...). Kalbėjau su kolega iš JAV ir jis mane patikino savo ištikimybe NATO, kad toliau vykdysime bendrus veiksmus ir ginsime bendras vertybes. Penktadienį vyksiu į Vašingtoną ir sutiksiu su (gynybos sekretoriumi) Jamesu Mattisu. Po pokalbio telefonu neturiu jokių abejonių, kad tęsime pradėtus darbus“.

Apie Rusijos grėsmę:

„Mums svarbu užkirsti kelią bet kokiam galimam pavojui. Imamės šių veiksmų, nes norime parodyti, kad esame vieningi“.

Apie įsipareigojimus po Vokietijos parlamento rinkimų:

„Vokietijoje turime tradiciją, kad įsipareigojimai yra įgyvendinami. Nežinome, kaip baigsis rinkimai, bet visos partijos tvirtai remia įsipareigojimus, kurių pažadėjome laikytis. Turime tvirtus įsipareigojimus NATO ir Europos Sąjungai“.