Už tokį sprendimą ketvirtadienį balsavo aštuoni VRK nariai, vienas buvo prieš ir du susilaikė.

Komisija vertino A. Armonaitės bei Laisvės partijos „Facebook“ ir „Youtube“ paskyrose praėjusių metų pabaigoje paskelbtus įrašus, kuriuose partijos vadovė bei šios partijos atstovas Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas kviečia jungtis prie partijos, kandidatuoti ir kitaip dalyvauti savivaldos rinkimuose.

Sprendimo projektą pristačiusi VRK Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriaus vedėja Lina Petronienė teigė, jog paskelbti įrašai atitinka įstatyme nurodytus politinės reklamos požymius.

„Kviečiama su partija kandidatuoti į miestų ir rajonų tarybas, skelbiamas įrašas, kuriame ekonomikos ir inovacijų ministerijos vadovė A. Armonaitė pasakoja apie savo karjeros pradžią savivaldybės taryboje, žada „pokyčius po pokyčių“. Visuose trijuose įrašuose, kurie buvo skelbti, kalbama apie 2023 metų savivaldybių tarybų rinkimus. (...) Įrašuose propaguojamos partijos idėjos, tikslai, ir jie buvo skelbiami atlygintinai – sakė L. Petronienė.

A. Armonaitės bei Laisvės partijos pateiktuose paaiškinimuose komisijai nurodoma, kad įrašai nebuvo pažymėti kaip politinė reklama, nes partija tam nematė priežasties – savivaldybių tarybų rinkimų politinė kampanija dar neprasidėjusi, įrašais nėra raginama balsuoti už partiją, o kviečiama prie jos jungtis, kartu kandidatuoti.

L. Petronienė argumentavo, kad politinės reklamos įrašai turi būti pažymėti ir ne kampanijos metu. „Politinė kampanija nevyksta, bet nėra išimties, kad politinė reklama žymima tik politinės kampanijos laikotarpiu, todėl ji tikrai turėjo būti pažymėta“, – argumentavo L. Petronienė.

Laisvės partijos į VRK deleguotas Martynas Čerkauskas teigė, jog įrašuose nėra tiesioginės agitacijos balsuoti už partiją, politinės kampanijos laikotarpis dar neprasidėjęs, o vertinant pagal VRK sprendime nurodomus kriterijus visų politikų įrašai socialiniuose tinkluose turėtų būti pažymėti kaip politinė reklama.

Situacija neabejotinai paradoksali, ir įstatymų leidėjas turėtų atkreipti dėmesį, nes parlamentinėj politinėj partijų demokratijoj bet kuri partija, kuri informuoja, kviečia dalyvauti jos politiniame gyvenime, savotiškai turi kiekvieną niuansą pažymėti, kiekvieną savo žingsnį.

„Jei žiūrėsime, ką partijos skelbia socialiniuose tinkluose apie save, ką jos skelbia, ką jos propaguoja, tai niekas tų skelbimų nežymi kaip politinė reklama, (tokiu atveju) visi turėtų žymėti didžiąją dalį savo įrašų kaip politinė reklama“, – sakė M. Čerkauskas.

L. Petronienė pažymėjo, kad „įrašai yra sukurti vaizdo klipai, kuriais raginama prisijungti dalyvauti savivaldos rinkimuose, propaguojama partija, ir tai atitinka politinės reklamos apibrėžimą, partijos populiarinimą“.

Komisijos narys Andrius Vaišnys teigė, jog situacija yra paradoksali, bet nulemta įstatymo apibrėžimo.

„Situacija neabejotinai paradoksali, ir įstatymų leidėjas turėtų atkreipti dėmesį, nes parlamentinėj politinėj partijų demokratijoj bet kuri partija, kuri informuoja, kviečia dalyvauti jos politiniame gyvenime, savotiškai turi kiekvieną niuansą pažymėti, kiekvieną savo žingsnį“, – kalbėjo A. Vaišnys.

VRK narys Maksimas Reznikovas atkreipė dėmesį, jog politikai visada kalba apie savo idėjas, veiklą, pozityvioje šviesoje, ir „tokia yra politinė komunikacija“.

L. Petronienė atsakydama teigė, jog „savaime nėra blogis žymėti politinę reklamą“, ir ji skirta tam, kad žmonės būtų informuoti, jog tai politinė reklama. Ji taip pat pažymėjo, kad iš trijų du įrašai buvo apmokėti, turinys buvo specialiai sukurtas ir bus apmokėtas.

Justas Pankauskas sakė, jog tai yra „metai iš metų besitęsianti problema, užkoduota įstatymo leidėjo“.

„Mano manymu, politikas, kalbėdamas apie save ir savo darbus, juos konstatuodamas, visada tuo pačiu save ir propaguoja. Praktiškai neįmanoma atskirti, nėra takoskyros, kaip atskirt, kada yra politinė reklama, (kada nėra), kai kalba politikas“, – kalbėjo J. Pankauskas.

VRK narys Andrius Puksas pažymėjo, kad sprendimas parengtas vadovaujantis dabartiniu reglamentavimu ir juo siūlė vadovautis.

„Dabartinis reglamentavimas reikalauja žymėti ir iš raginčiau vadovautis dabartiniu reglamentavimu, o ne pageidaujamu“, – teigė VRK narys.

Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, politinės reklamos skleidimo reikalavimų nesilaikymas gali užtraukti 300–1450 eurų baudą.