„Šio (žiniasklaidos platformos „Redakcija“ – BNS) prašymo šviesoje kreipiamės į Valstybinę mokesčių inspekciją ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT), kad būtų patikrinti (...) tie aukotojai“, – kalbėjo komisijos pirmininkė Lina Petronienė.

„Taip pat patikrinsime „Nemuno aušros“ nario mokesčius ir aukas, kurios buvo iš pradžių nepriimtinos, po to tapo priimtinos, ar ten tikrai buvo tikslintos deklaracijos, kaip jos tikslintos, o galbūt sistemų kažkoks nesusikalbėjimas“, – pridūrė ji.

Tokiam sprendimui VRK pritarė bendru sutarimu.

Prašė ištirti tris atvejus

Pasak pirmininkės, „Redakcijos“ prašyme komisijai pradėti tyrimą yra nurodyti trys epizodai, kuriuos žurnalistai nustatė atlikdami tyrimą.

Dokumente, kurį matė BNS, teigiama, jog vienas iš politinės jėgos kandidatų rinkimuose Zigmundas Pipilevičius praėjusių metų liepos 9 dieną sumokėjo nario mokestį, tačiau pareiškinius dokumentus vyras pateikė rugpjūtį.

Turto deklaracijose nurodoma, jog jis 2023-aisiais gavo 0 eurų pajamų bei turėjo 0 eurų piniginių lėšų.

„Liepos 8 jis bandė pervesti 1,5 tūkst. auką partijos „Nemuno aušra“ kampanijai finansuoti, tačiau liepos 9 dieną auka jam iš tiesų buvo grąžinta. Tuomet tą pačią dieną, liepos 9-ą, jis pervedė tokią pačią sumą kaip nario mokestį partijai. Kyla pagrįstų klausimų, kaip toks nario mokestis buvo priimtas, prašome VRK įvertinti, ar tokio mokesčio priėmimas nepažeidė Rinkimų kodekso“, – rašoma kreipimesi.

„Redakcija“ taip pat prašė išsiaiškinti, kodėl nebuvo apmokėtos sąskaitos už dabartinio parlamentaro ir tuometinio kandidato Tomo Domarko tėvo Liudo „aušriečiams“ reklamai nuomotus sklypus.

Teigiama, jog partijos ataskaitose ir žiniaraščiuose nėra jokių įrašų apie mokėjimus pagal šią sutartį, nors joje yra numatyta, jog paslaugos teikėjas turi teisę „gauti atlyginimą už suteiktas paslaugas“.

Be minėtų aspektų, prašyta išsiaiškinti, kodėl nebuvo atsiskaityta už įmonės „Printėja“ paslaugas. Esą ne kartą buvo fiksuoti duomenys apie lankstinukų spausdinimą bendrovėje, tačiau partijos žiniaraščiuose ir ataskaitose nėra jokių mokėjimų šiai bendrovei.

Dalies duomenų komisija nemato

„Dėl tų aplinkos žmonių, kas yra nurodyta tyrime, tai galbūt tikrai reikia pagalvoti, ir mokesčių inspekcija, FNTT galbūt galėtų pažiūrėti, ar jie mokėjo savo lėšomis, ar tai yra darbinės pajamos“, – sakė L. Petronienė.

Pasak pirmininkės, VRK šiuo metu informacinėje sistemoje mato tik atsakymą, kad yra atitinkami reikalavimai, tačiau nėra žinoma, ar pajamos yra darbinės, ar tai gautos paskolos, dovanos.

„Mes tikrai tokios informacijos nežinom ir galbūt tos institucijos galėtų pažiūrėti, ar nebuvo kažkokių pavedimų iš susijusių asmenų, ir kokio pobūdžio pajamos“, – teigė ji.

Komisija šį klausimą svarstė liepos pradžioje „Redakcijai“ paskelbus tyrimą apie apie valdančiosios partijos finansavimo šaltinius.

Kiek anksčiau L. Petronienė yra sakiusi, kad nemaža dalis paskelbtų duomenų VRK jau buvo žinomi.

„Redakcija“ skelbė nustačiusi, kad tarp „Nemuno aušros“ finansuotojų per pernykščius Seimo rinkimus buvo Rusijos oligarchų patikėtinis, dosnūs buvo ir su parlamentaru Robertu Puchovičiumi susiję asmenys.

Partijos finansavimo ataskaitos ir kiti dokumentai rodo, jog vienas iš „aušriečių“ narių, steigėjų ir finansinių rėmėjų buvo Rusijoje didelę dalį gyvenimo praleidęs, šios šalies pilietybę turintis bei su dviem rusų milijardieriais susijęs Alvydas Brusokas.

Stodamas į partiją, jis „Nemuno aušrai“ sumokėjo 2,5 tūkst. eurų nario mokesčio, o vėliau dar 2,7 tūkst. eurų skyrė kaip auką. Tiesa, A. Brusokas pats į Seimą nekandidatavo, o šiemet birželį paliko partiją.

Anot tyrimo, „Nemuno aušrą“ aktyviai rėmė ir Seimo nario R. Puchovičiaus aplinkos žmonės. Šis politikas ir su juo susiję asmenys partijai paaukojo mažiausiai 55 tūkst. eurų, o tai yra beveik šeštadalis visų partijos rinkimų kampanijai išleistų pinigų.

„Redakcija“ nustatė, kad „Nemuno aušrą“ finansavo ir žmonės, oficialiai deklaravę neturintys jokių pajamų. Tokių aukų partija priimti negalėjo.

Kaip rašė BNS, VRK dar gegužę konstatavo, jog „Nemuno aušra“ per Seimo rinkimus priėmė aukų iš trijų juridinių asmenų, nuslėpė dalį išlaidų. Nepiniginėmis aukomis pripažintos bendrovių „Jozita“, „Tvari statyba“ ir „Socium agency“ patirtos išlaidos.

Rinkimų kodeksas draudžia partijoms imti juridinių asmenų aukas.