„Mano galva, mūsų įstatymai yra per švelnūs šnipų atžvilgiu, ir bausmės pačios, ir požiūris truputį yra per lengvas“, – LRT radijui trečiadienį sakė D. Jauniškis.

Pasak jo, pavyzdžiui, Rusijoje už šnipinėjimą yra skiriama 15–20 metų kalėjimo.

„Pas mus tos bausmės tikrai švelnesnės. Kai situacija yra tokia įtempta ir karšta pasaulyje, mūsų regione, manyčiau, kad mums rimtai reikėtų pagalvoti apie griežtesnes bausmes šnipams“, – teigė VSD vadovas.

Šiuo metu Baudžiamasis kodeksas numato, kad už šnipinėjimą teismas gali skirti laisvės atėmimo bausmę nuo ketverių iki penkiolikos metų.

„Ir A. Paleckio nuteisimas, ir kitų veikėjų iš tikrųjų parodė, kad teismų požiūris keičiasi ir šitie kitai valstybei šnipinėję asmenys gauna tikrai pakankamai dideles nuobaudas“, – kalbėjo D. Jauniškis.

Šią savaitę Šiaulių apygardos teismas pradėjo nagrinėti šnipinėjimu Rusijai kaltinamo Eduardo Manovo baudžiamąją bylą.

D. Jauniškis antradienį Žinių radijui sakė, kad E. Manovas vaidina esąs aklas, turintis kitų sveikatos problemų ir tuo grindžia prašymą teismui skirti švelnesnę kardomąją priemonę nei suėmimas.

Vyras buvo sulaikytas pernai sausį, tuomet pas jį rastos šnipinėjimui naudotos priemonės. Prokuratūros duomenimis, kaltinamasis nuo 2018-ųjų galėjo veikti Rusijos karinės žvalgybos GRU užsakymu ir perduoti jai jautrią, bet ne slaptą informaciją apie Lietuvą.