- Ignas Jačauskas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Vyriausybė teikia Seimui gydymo įstaigų tinklo reformą
-
Vyriausybė teikia Seimui gydymo įstaigų tinklo reformą
-
Vyriausybė teikia Seimui gydymo įstaigų tinklo reformą
-
Vyriausybė teikia Seimui gydymo įstaigų tinklo reformą
-
Vyriausybė teikia Seimui gydymo įstaigų tinklo reformą
-
Vyriausybė teikia Seimui gydymo įstaigų tinklo reformą
-
Vyriausybė teikia Seimui gydymo įstaigų tinklo reformą
-
Vyriausybė teikia Seimui gydymo įstaigų tinklo reformą
-
Vyriausybė teikia Seimui gydymo įstaigų tinklo reformą
-
Vyriausybė teikia Seimui gydymo įstaigų tinklo reformą
-
Vyriausybė teikia Seimui gydymo įstaigų tinklo reformą
-
Vyriausybė teikia Seimui gydymo įstaigų tinklo reformą
-
Vyriausybė teikia Seimui gydymo įstaigų tinklo reformą
-
Vyriausybė teikia Seimui gydymo įstaigų tinklo reformą
-
Vyriausybė teikia Seimui gydymo įstaigų tinklo reformą
-
Vyriausybė teikia Seimui gydymo įstaigų tinklo reformą
-
Vyriausybė teikia Seimui gydymo įstaigų tinklo reformą
-
Vyriausybė teikia Seimui gydymo įstaigų tinklo reformą
-
Vyriausybė teikia Seimui gydymo įstaigų tinklo reformą
-
Vyriausybė teikia Seimui gydymo įstaigų tinklo reformą
-
Vyriausybė teikia Seimui gydymo įstaigų tinklo reformą
-
Vyriausybė teikia Seimui gydymo įstaigų tinklo reformą
-
Vyriausybė teikia Seimui gydymo įstaigų tinklo reformą
-
Vyriausybė teikia Seimui gydymo įstaigų tinklo reformą
-
Vyriausybė teikia Seimui gydymo įstaigų tinklo reformą
-
Vyriausybė teikia Seimui gydymo įstaigų tinklo reformą
-
Vyriausybė teikia Seimui gydymo įstaigų tinklo reformą
-
Vyriausybė teikia Seimui gydymo įstaigų tinklo reformą
-
Vyriausybė teikia Seimui gydymo įstaigų tinklo reformą
-
Vyriausybė teikia Seimui gydymo įstaigų tinklo reformą
-
Vyriausybė teikia Seimui gydymo įstaigų tinklo reformą
-
Vyriausybė teikia Seimui gydymo įstaigų tinklo reformą
-
Vyriausybė teikia Seimui gydymo įstaigų tinklo reformą
-
Vyriausybė teikia Seimui gydymo įstaigų tinklo reformą
Ministrų kabinetas trečiadienį nusprendė teikti Seimui gydymo įstaigų tinklo reformą.
Ši pertvarka turėtų paliesti visas 60 savivaldybių, trukti penkerius metus.
„Pagrindinis reformos principas yra sveikatos priežiūros paslaugas teikti žymiai didesnėmis ambulatorinės ir žymiai mažesnėmis stacionarinės pagalbos apimtimis“, – teigia projektus parengusi Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).
Anot projektų, būtų sukurtas naujas ligoninių tinklas, atsižvelgiant į geografinį prieinamumą pacientams, paslaugų daugiaprofiliškumą bei kokybę ir skubiosios pagalbos užtikrinimą visą parą.
Įstatymu Sveikatos apsaugos ministerija būtų įpareigojama nustatyti bazinį medicinos paslaugų paketą, privalomą visoms įstaigoms.
Atsirastų ir naujos įstaigos – sveikatos centrai, kuriose būtų jungiamos pirminės sveikatos priežiūros ir visuomenės sveikatos paslaugos. Čia dirbtų ir šeimos gydytojai, ir specialistai, o pagrindinis siekis būtų mažinti pacientų hospitalizacijų skaičių.
SAM teigimu, po pertvarkos ketvirtadaliu sumažėtų vadinamojo išvengiamo mirtingumo skaičius, dienos stacionaro ir dienos chirurgijos paslaugų, lyginant su šiuo metu, atitinkamai daugėtų 30 ir 20 procentų, būtų trumpesnės eilės pas gydytojus.
Seimui pritarus, pertvarką užbaigti planuojama iki 2027-ųjų.
A. Dulkys: kai kurioms įstaigoms ir taip gresia užsidaryti
Jeigu gydymo įstaiga kurių nors paslaugų būtų nepajėgi teikti, ji galėtų sudaryti sutartį su kita privačia ar savivaldybės, valstybės įstaiga. Numatyta, kad tokios sutartys galės būti sudaromos, nepaisant apskričių ir savivaldybių ribų, bendradarbiaujant toje teritorijoje esančioms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms ir savivaldybėms.
Asmens sveikatos priežiūros įstaigai neatitinkant nurodytų kriterijų, ji galės jungtis prie kitos įstaigos, tapti savivaldybės sveikatos centru arba nieko nekeisti, tai yra nepriklausyti tinklui.
Pristatydamas projektą, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigė, kad pateikti projektai deda pamatus kokybiškai sveikatos apsaugos sistemos reformai.
„Mūsų tikslas – geresnė gyventojų sveikata, kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos, paprastai kalbant – nesirgti, nenumirti ir kuo ilgiau ne šiaip apskritai gyventi, bet gyventi sveikai“, – kalbėjo ministras.
Jis pripažino, kad reforma sulaukia dalies savivaldybių pasipriešinimo, bet, pasak ministro, kai kurioms įstaigoms gresia užsidaryti ir jei jokia reforma nebūtų vykdoma.
„Kai kuriose savivaldybėse ne tik dėl specialistų trūkumo, bet ir dėl amžiaus „reforma“ įvyks ir be Vyriausybės įsikišimo, po 8-10 metų kai kurios įstaigos pačios išnyks, nes neliks nei pacientų, nei įstaigų. Jos pačio užsidarys, tik liks neaišku, kas paskutinis užgesins šviesą“, – tvirtino A. Dulkys.
Naujovė – sveikatos centrai
Be to, savivaldybėse planuojama kurti naujus darinius – sveikatos centrus. Tai galėtų būti arba atskiras juridinis asmuo, arba veikti bendradarbiavimo sutarčių pagrindu.
Sveikatos centrai rūpintųsi visuomenės sveikata, teiktų ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugas, skubią medicinos pagalbą, dienos paslaugas, vidaus ligų stacionarines paslaugas, užsiimtų ilgalaike priežiūra.
Anot projekto, sveikatos centrai kartu su savivaldybės gydytoju turėtų koordinuoti paslaugų teikimą savivaldybės teritorijoje ir rūpintis, kad jų kokybė ir prieinamumas gyventojams gerėtų.
„Savivaldybės turi užtikrinti bazinį paslaugų paketą savo gyventojams, išnaudodamos ir valstybinių, ir privačių įstaigų potencialą, todėl bendradarbiavimo sutartys galės būti sudaromos su visomis savivaldybės teritorijoje veikiančiomis įstaigomis“, – teigiama projekto aiškinamajame rašte.
Siekiama mažinti guldymų į ligonines
Pasak sveikatos apsaugos ministro, sveikatos centruose darbas bus „grįstas ne konkurencija, o bendradarbiavimu“, t. y. siekiama leisti sudaryti bendradarbiavimo sutartis tarp skirtingų įstaigų, kad būtų galima integruoti pirminę sveikatos priežiūrą su visuomenės sveikatos paslaugomis.
„Numatome investicijas, kad mažintumėme stacionarines paslaugas, ir kad daugėtų ambulatorinių paslaugų, bet, be abejo, išsaugant tai, kas žmogui yra labiausiai reikalinga, ypač senėjančiai visuomenei – visus tuos skyrius, paslaugas, kurios yra mažiausios rizikos. Didžiausios rizikos, svarbiausios operacijos, sudėtingiausios paslaugos – jos būtų teikiamos klasteriuose, regionuose“, – žurnalistams dar prieš posėdį teigė A. Dulkys.
Numatoma skubiai pagalbai kurti insulto, infarkto, traumų, perinatologijos (gimdymo priėmimo) klasterius, į juos greitosios pagalbos medikai „per auksinę valandą“ gabentų pacientus, kuriems tokia pagalba būtina, o sudėtingesnė planinė pagalba be didelių eilių būtų suteikiama per „žalius koridorius“ atskiroms ligoms regionuose. Nesudėtinga pagalba ir toliau būtų suteikiama arčiau namų, rajoninėse įstaigose.
Savivaldybės ragina imtis bandomųjų projektų
Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius BNS sako, kad Vyriausybė dar iki 2023-iųjų, kuomet turėtų įsigalioti įstatymas, galėtų imtis bandomųjų projektų ir „pažiūrėti, kas veikia ir gali veikti toliau, o kokios permainos būtinos“.
„Kvietėme per kelis artimiausius metus praktiškai įsitikintini, kokie pokyčiai iš tikrųjų, o ne popieriuje, gerintų sveikatos paslaugų kokybę ir prieinamumą. Tačiau ministerija, rodos, renkasi kitą kelią – centralizuotą požiūrį, kai iš Vilniaus viskas matyti geriau“, – sakė M. Sinkevičius.
A. Dulkys Vyriausybės posėdyje pažadėjo, kad tokie bandomieji projektai galės vykti.
Tuo metu M. Sinkevičius sako, kad nors įstatymas įsigalios tik 2023 metais, planuojama, kad jau iki to laiko sveikatos ministras savo įsakymu nustatys reikalavimus, kuriuos turi atitikti ligoninės norėdamos išlikti ir gauti finansavimą.
„Savivaldybės ragino atsisakyti tokio kelio, kai jos bus priverstos rinktis tarp finansinių paskatų ir galimybės suteikti gyventojams kuo daugiau sveikatos priežiūros paslaugų vietoje, tačiau matome, kad šis principas tapo reformos ašimi“, – tvirtino savivaldybių asociacijos vadovas.
Neliktų savarankiškų sanatorijų
Projektuose taip pat numatyta atsisakyti savarankiškų medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigų bei specializuotų ligoninių. Jos būtų integruojamos į kompetencijų centrus – daugiaprofilines ligonines.
Priėmus tokią nuostatą, Vilniaus universiteto ligoninės „Žalgirio“ klinika, Vilniuje Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė ir panašios įstaigos turėtų tapti didžiųjų ligoninių padaliniais.
SAM skaičiavimu, tinklo pertvarkai reikės 710,9 mln. eurų, juos planuojama paimti iš Europos Sąjungos fondų ir valstybės biudžeto.
Kadangi kai kurios savivaldybės, įgyvendinus reformą, nebeteiktų dalies stacionarinių paslaugų ir reikėtų jų pacientus pavėžėti į kitos savivaldybės įstaigą, tai kasmet papildomai atsieis apie 1,8 mln. eurų.
Ministrų kabinetui jas patvirtinus, pataisos bus teikiamos Seimui pavasario sesijoje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Galimų LSDP kandidatų į Seimą sąraše – buvę ir esami politikai, merai8
Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) taryba šeštadienį Vilniuje patvirtino abėcėlinį 243 galimų partijos kandidatų į Seimą sąrašą. ...
-
V. Blinkevičiūtė kaltina valdančiuosius delsiant priimti sprendimus dėl lėšų gynybai13
Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderė Vilija Blinkevičiūtė kaltina valdančiuosius delsiant priimti sprendimus dėl papildomų lėšų krašto apsaugai. ...
-
VRK pripažino R. Žemaitaitį per rinkimus naudojantis Seimo nario padėtimi26
Partijos „Nemuno aušra“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis per prezidento rinkimų kampaniją naudojosi Seimo nario tarnybine padėtimi, konstatavo Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). ...
-
LSDP lyderė kritikuoja valdančiuosius dėl švietimo, sveikatos, socialinės apsaugos10
Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderė Vilija Blinkevičiūtė kritikuoja valdančiuosius konservatorius dėl švietimo politikos, kaltina juos prieš rinkimus puolant socdemų remiamą prezidentą Gitaną Nausėdą. ...
-
L. Kasčiūnas dalyvavo nuotoliniame Ramšteino susitikime
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas penktadienį dalyvavo nuotoliniame Ramšteino formato Ukrainos rėmėjų kontaktinės grupės susitikime. ...
-
G. Nausėda ir A. Duda pabrėžia Ukrainos pergalės, transatlantinio ryšio reikšmę ES saugai
Lietuvos ir Lenkijos vadovai sutaria, kad pagrindinis iššūkis Europai šiuo metu yra Rusijos karas Ukrainoje, todėl Bendrija turi spartinti Ukrainos atstatymą ir narystės procesą, taip pat išlaikyti glaudų ryšį su JAV. ...
-
Kyjive Europos socialinės politikos ministrai pasirašė bendrą deklaraciją
Šią savaitę su darbo vizitu Kyjive viešinti Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė penktadienį kartu su kitais Europos socialinės politikos ministrais pasirašė bendrą deklaraciją. ...
-
G. Landsbergis oficialiai atidarė Lietuvos ambasadą Pietų Korėjoje
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis vizito Pietų Korėjoje metu penktadienį oficialiai atidarė prieš dvejus metus įkurtą Lietuvos ambasadą Seule. ...
-
G. Labanauskas: darau pauzę aktyvioje politikoje25
Šią savaitę iš Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ Kauno skyriaus pirmininko pareigų pasitraukė Gintautas Labanauskas. Laikinai Kauno miesto skyriaus reikalais rūpinsis Vida Kisielienė. ...
-
G. Nausėda: Sakartvelas tolsta nuo europinių idealų19
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Sakartvele šiuo metu svarstomas „užsienio įtakos“ įstatymas šaliai sudaro kliūčių toliau eiti eurointegracijos keliu. ...