Praėjusių metų pabaigoje priimtas analogiškas sprendimas baigs galioti kovo 16-ąją.

Premjerės Ingridos Šimonytės teigimu, nepaprastojo padėtis galiotų iki tol, kol Seime būtų priimtas atskiras įstatymas, numatantis sankcijas į Lietuvą siekiantiems atvykti rusams.

„Tada jau būtų galima to pratęsinėjimo atsisakyti“, – kalbėjo ministrė pirmininkė.

Ministrų kabinetas pritarė Vidaus reikalų ministerijos (VRM) siūlymui, kad nepaprastosios padėties režimas turėtų likti Lietuvos pasienio ruožuose prie valstybės sienos su Baltarusija, su Rusijos Kaliningrado sritimi ir pasienio kontrolės punktuose, esančiuose ne Lietuvos pasienio ruožo teritorijoje.

Ministerija nurodo, kad „grėsmė visuomenės rimčiai išlieka ir nemažėja“: Baltarusija toliau užsieniečiams leidžia nekliudomai kirsti savo sieną, padeda tą daryti, tuo metu Rusija laikosi atviros ir intensyvėjančios grasinimų retorikos Ukrainą remiančių valstybių atžvilgiu.

Be kita ko, VRM pabrėžia, kad Rusija ir Baltarusija yra pasirašiusi susitarimą dėl vizų abipusio pripažinimo – tai leidžia užsienio šalių piliečiams nuo kovo mėnesio atvykti, išvykti, būti ir keliauti tranzitu per šias šalis, turint vienos iš jų vizą ir asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus.

„Toks teisinis reguliavimas palengvins užsieniečių, kurie turi ketinimą neteisėtai patekti į Europos Sąjungą, judėjimą iš Rusijos į Baltarusiją, tuo pačiu, tikėtina, padidindamas migracijos spaudimą prie Europos Sąjungos išorės sienos su Baltarusija“, – rašoma dokumente.

Projekte, kaip ir dabar galiojančiame Seimo nutarime, siūloma toliau į Lietuvos teritoriją neįleisti Vyriausybės kriterijų neatitinkančių Rusijos piliečių.

Pagal Baltijos šalių ir Lenkijos susitarimą, nuo pernai rugsėjo Europos Sąjungos (ES) išorinę sieną gali kirsti tik Rusijos diplomatai, disidentai, pervežimo bendrovių darbuotojai, ES piliečių šeimų nariai, taip pat Šengeno zonos valstybių leidimus gyventi ar ilgalaikes nacionalines vizas turintys rusai.

Rusijos piliečiai dar gali per Lietuvą tranzitu traukiniais keliauti į Kaliningrado sritį ir iš jos.

Anot projekto, baltarusiams, kaip ir rusams, liktų galioti sugriežtintas vizų išdavimas, tai yra toliau nepriimami šių užsieniečių prašymai išduoti vizas.

Taip pat siūloma palikti migrantų apgręžimo politiką nusakančią nuostatą, kad nenustatytose vietose ketinantys kirsti ar kirtę ES išorinę sieną užsieniečiai negali būti įleidžiami. Ši nuostata nebūtų taikoma nuo karinės agresijos, persekiojimo bėgantiems asmenims.

Nepaprastosios padėties režimas visoje šalyje įvestas pernai vasario 24 dieną, Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, ir iki šiol buvo pratęstas jau kelis kartus. Nuo rugsėjo šį režimą apsiribota taikyti nebe visoje Lietuvoje, o pasienyje su Rusija ir Baltarusija bei pasienio kontrolės punktuose.

Sprendimą dėl nepaprastosios padėties priima Seimas, tarp sesijų – prezidentas.