Kaip teigiama šią savaitę Ministrų kabineto patvirtintoje išvadoje, Vyriausybės programoje yra nustatytas siekis peržiūrėti praėjusiais metais įvykdytą valstybės tarnybos reformą.

„(Vyriausybė – BNS) parengs ir Seimui 2026 metų rudens sesijoje pateiks sistemiškai įvertintą ir patobulintą Lietuvos valstybės tarnybos įstatymo projektą ir su juo susijusius kitų įstatymų projektus“, – rašoma dokumente.

Pagal socialdemokratės Birutės Vėsaitės ir jos frakcijos kolegų Orintos Leiputės bei Lauryno Šedvydžio projektą, iš įstatymo siūloma išbrauki reikalavimą, kad valstybės tarnyboje gali dirbti ne vyresni kaip 65 metų asmenys. Anot jų, dabartinis reguliavimas nepagrįstai riboja vyresnio amžiaus žmonių teisę dirbti, nepaisant jų kompetencijos, patirties ar darbingumo.

Dabar nustatyta, kad asmuo, kai jam sukanka 65 metais, tai yra kai jis sulaukia pensinio amžiaus, yra atleidžiamas iš valstybės tarnybos. Įstatymas leidžia pratęsti tokio asmens tarnybą, jeigu jo tarnybinė veikla per pastaruosius trejus metus buvo įvertinta kaip atitinkanti ar viršijanti lūkesčius, neturi galiojančių tarnybinių nuobaudų.

Tarnybos laikas gali būti pratęsiamas ne daugiau kaip vieniems metams, o bendras pratęstos tarnybos laikas negali viršyti penkerių metų.

Kaip yra sakiusi B. Vėsaitė, projekto tikslas – panaikinti diskriminaciją dėl amžiaus valstybės tarnyboje užtikrinant, kad darbuotojų karjera ir darbo santykiai būtų grindžiami kompetencija ir darbingumu, o ne amžiumi bei didinti valstybės tarnybos efektyvumą išlaikant patyrusius specialistus šitoje srityje.

Praėjusią savaitę 65 metų cenzo panaikinimą palaikė 72 parlamentarai, prieš buvo aštuoni, 34 susilaikė.

Kaip skelbė BNS, Seimas 2023 metų gegužės 25 dieną priėmė Valstybės tarnybos reformą. Ji pakeitė viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų skaičiavimo tvarką, vadovams leista lanksčiau tvarkytis su žmogiškaisiais ištekliais.

Tuo metu opozicijoje buvę dabartiniai valdantieji pokyčiams nepritarė ir žadėjo reformą taisyti.