Komisiją aptarnaujantis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) teigia, kad komisijos veiklai lėšų numatyta tik 2024 metų biudžete, todėl negalės atlyginti už šiemet vykusius posėdžius.

Komisija septynis mėnesius posėdžiauja iš esmės savanoriškumo principu, pažeidžiant galiojantį įstatymą.

„Komisija septynis mėnesius posėdžiauja iš esmės savanoriškumo principu, pažeidžiant galiojantį įstatymą“, – BNS sakė Viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimui vertinimo tarpinstitucinės komisijos pirmininkas Vitas Karčiauskas.

„Prieš porą mėnesių kai kurie komisijos nariai siūlė nustoti posėdžiauti ir nenagrinėti klausimų, kol nebus išspręsta. Vis dėlto nusprendėme, kad tai neteisinga visuomenės atžvilgiu būtų, be to, sumos yra simbolinės. Tačiau tai požiūrio į komisijos narius klausimas“, – tvirtino jis.

Gegužę įsigaliojo vadinamasis desovietizacijos įstatymas, pagal kurį iš viešųjų erdvių turi būti pašalinti totalitarizmo ir autoritarizmo simboliai – paminklai, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimai, kitokie simboliai.

Ar konkretūs viešieji užrašai, simboliai yra totalitarinių režimų propaganda, vertina birželio 1 dieną Seimo sudaryta tarpinstitucinė komisija.

Šiemet ji posėdžiavo keturis kartus.

Seimo priimtame desovietizacijos įstatyme numatyta, kad „komisijos narių darbas apmokamas Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nustatyta tvarka“, o už jos veiklos užtikrinimą atsakingas LGGRTC.

„Seimas įvardijo pavardes, Seimas numatė, kad už darbą mokama nustatyta tvarka, tvarka išspręsta, tačiau šiandien nesame gavę nė cento. Nekalbu jau apie technines problemas“, – tvirtino V. Karčiauskas.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vyriausiasis patarėjas Aivydas Keršulis BNS teigė, kad nei komisijos narių darbo užmokesčiui, nei jų veiklai užtikrinti Genocido centras šiemet nėra gavęs nė euro.

„Buvo priimtas politinis sprendimas nepagrįstas finansiniais ir žmogiškaisiais resursais“, – sakė jis.

Anot A. Keršulio, pernai pavasarį formuojant poreikį 2023 metų LGGRTC biudžetui, lėšų šiai komisijai neprašyta, nes tuomet dar nebuvo priimtas desovietizacijos įstatymas. Įstatymą priėmus ir numačius jo įsigaliojimą nuo 2023 metų gegužės 1 dienos, Genocido centras 2022 metų gruodį kreipėsi į jo veiklą kuruojančius Seimo Žmogaus teisių, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetus, Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisiją, prašydamas numatyti lėšų naujai funkcijai vykdyti.

„Tuomet sakyta, kad per biudžeto tikslinimą 2023 metų viduryje galbūt svarstysime šį prašymą, dabar jau neskirsime“, – BNS sakė A. Keršulis.

Šių metų pavasarį pakartojus prašymą Finansų ministerija atsakė, kad valstybės biudžeto neplanuojama peržiūrėti.

2023 metams negavome nė vieno euro, nė vieno etato.

„Tokiu būdu 2023 metams negavome nė vieno euro, nė vieno etato“, – aiškino A. Keršulis.

Kitiems metams LGGRTC naujai funkcijai vykdyti prašė skirti 150 tūkst. eurų, kad galėtų įsteigti penkis etatus, sumokėti penkiems komisijos nariams už darbą ir ekspertams už paslaugas.

Anot A. Keršulio, kitiems metams desovietizacijos įstatymui įgyvendinti centras gavo 81 tūkst. eurų, tai reiškia, kad pinigų sumokėti už 2023 metų posėdžius nebus.

Užsitikrinęs bent dalį lėšų kitiems metams, Genocido centras lapkritį iš sutaupytų resursų įsteigė du etatus – sekretorės ir komisijos pirmininko. V. Karčiauskas įdarbintas LGGRTC vyresniuoju patarėju, kad galėtų organizuoti komisijos darbą.

„Komisijos nariams už darbą, už posėdžius galime mokėti tik nuo 2024 metų“, – pabrėžė A. Keršulis.

Be to, jo teigimu, Finansų ministerija nustatė, kad komisijos nariams galima apmokėti ne daugiau kaip dešimt posėdžio valandų per mėnesį.

„Jeigu posėdžiaus daugiau, neužteks pinigų iki kitų metų pabaigos“, – tvirtino LGGRTC atstovas.

Anot jo, nors desovietizacijos komisiją sudaro devyni nariai, atlygio už darbą joje gali tikėtis tik maždaug pusė.

„Jeigu nariai yra biudžetinių įstaigų darbuotojai, Finansų ministerija jų veiklai lėšų neduoda. Jeigu žmogus dirba biudžetinėje įstaigoje, jis už tai gauna atlyginimą ir papildomai dirbdamas komisijoje neturi gauti papildomo užmokesčio. Gauna tik tie, kas dirba ne viešajame sektoriuje, mes skaičiavome, kad tai penki nariai“, – aiškino Genocido centro vyriausiasis patarėjas.

Pasak V. Karčiausko, ši nuostata papiktino komisijos narius.

 Jokio teisės akto nėra ir formaliai turėtų mokėti visiems vienodai.

„Dar labiau suerzino komisijos narius, nes buvo viešai paskelbta, kad mokėsime tik tiems nariams, kurie nėra biudžetinių įstaigų darbuotojai. Paprašius paaiškinti, kokiu teisės aktu tokia nuostata priimta, prisipažino, kad jokio teisės akto nėra ir formaliai turėtų mokėti visiems vienodai“, – teigė jis.

„Komisijos nariai yra tie, kurie dirba ne apie pinigus galvodami, o apie savo darbą visuomenei, tačiau savigarba reikalauja, kad už tą darbą bent gerbtų“, – tvirtino tarpinstitucinės komisijos pirmininkas.

Jis taip pat stebėjosi, kad su komisijos nariais nėra sudaryta jokių darbo sutarčių.

Seimo nutarimo sudarytoje Tarpinstitucinėje komisijoje be V. Karčiausko dirba, Donata Armakauskaitė, Marius Ėmužis, Rita Kuncevičienė, Rimantas Miknys, Mindaugas Pocius, Ronaldas Račinskas, Vladas Sungaila ir Marius Pranas Šaliamoras.