Prezidento rinkimuose gegužę dalyvaus ir Vilniaus meras Artūras Zuokas bei žaliųjų vadovas Linas Balsys. Ekspertai nekalba apie juos kaip apie absoliučius lyderius, tačiau neatmeta galimybės, kad jie atsirieks dalį balsų ir sujauks pirmojo turo turnyrinę lentelę.

Politinis elitas apsisprendė

Politologas, Mykolo Romerio universiteto docentas Vytautas Dumbliauskas įsitikinęs, kad L.Balsys ir A.Zuokas pagyvins rinkimų kampaniją, nes jie yra  dabartinės šalies vadovės Dalios Grybauskaitės kritikai.

"A.Zuokas ir L.Balsys ne kartą parodė, kad yra nusiteikę kritiškai Prezidentės atžvilgiu, juolab kad mažai tikėtina, jog Bronis Ropė ar Zigmantas Balčytis ją kritikuos", – komentavo V.Dumbliauskas.

Jis svarstė, kad socialdemokratai, nors ir iškėlė savo kandidatą, rimtų ambicijų laimėti rinkimus neturi, tad jų pasirinkimas ir kampanija reiškia tylų elito – konservatorių ir socialdemokratų – susitarimą pripažinti D.Grybauskaitės kandidatūrą. Esą ir Z.Balčyčio kandidatūra į Europos Parlamentą rodo, kad pagrindinis jo tikslas yra ne prezidento postas.

"Spėju, kad jei socialdemokratai būtų rimtai ėję į prezidento rinkimus, jie būtų kėlę premjero Algirdo Butkevičiaus kandidatūrą, – sakė politologas. – Mūsų politinis elitas – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai ir Lietuvos socialdemokratų partija – lemia Lietuvos likimą. Elitas galėjo nuspręsti, kad geresnio kandidato nei D.Grybauskaitė nėra, taigi, konservatoriai ją remia, o socialdemokratai tam netrukdo. Be to, rinkimuose L.Balsys ir A.Zuokas gaus reklamos. Jie neeilinio proto žmonės ir supranta, kad nelaimės, bet tokia politikos logika – prisistatyti. Gal dėl to jie gaus naudos savivaldos rinkimuose."

Pasigvieš rinkėjus

Politologo, Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Lauro Bielinio teigimu, pirmajame rinkimų ture mažieji kandidatai pelnys dalį rinkėjų simpatijų ir dėl tokio pasidalijimo politologas atsisakė prognozuoti, kurie lyderiai galėtų pasiekti antrąjį turą, jei toks įvyktų.

Be to, smulkieji pretendentai gali sulaukti ir politinių partijų, nepristačiusių savo kandidatų, rinkėjų simpatijų. Dvi politinės jėgos išreiškė palaikymą dabartinei šalies Prezidentei D.Grybauskaitei, jei tik ši apsispręstų dalyvauti rinkimuose. Tačiau, anot L.Bielinio, toks konservatorių ir liberalų solidarumas nereiškia, kad ir jų elektoratas vieningai balsus atiduos šalies vadovei. Tikėtina, kad konservatorius ir liberalus palaikantys rinkėjai patikimų kandidatų ieškos ne kairiųjų, socialdemokratų, gretose, bet smulkiųjų diapazone, todėl jų balsų gali sulaukti A.Zuokas, L.Balsys ar bet kurie kiti dar pasirodysiantys kandidatai.

"Viskas priklausys nuo mažųjų kandidatų veiklos, kalbos ir argumentų. Jei jie bus identiški D.Grybauskaitės išsakytiems, visai galimas daiktas, kad dalis rinkėjų pasirinks juos, o ne ją", – prognozavo L.Bielinis.

Vilniaus miesto meras A.Zuokas teigė, kad rinkimai turi būti proga pažinti kandidatus.

"Šiuo atveju manau, kad šie rinkimai turėtų suteikti galimybę rinkėjams pažinti kandidatus, tarp jų ir D.Grybauskaitę. Debatuose bus galima išryškinti arba iš naujo išsiaiškinti, kodėl priimti buvo vieni ar kiti sprendimai, kodėl yra vienokia, o ne kitokia pozicija. Manau, kad taip rinkėjai galės turėti geriausią pasirinkimą", – vakar žurnalistams dėstė A.Zuokas.

Nepamatuoti lūkesčiai

Kol kas naujieji kandidatai lakoniškai pristatė savo motyvus, kodėl būtent jie galėtų tapti šalies vadovais, bet išsakė kritikos dabartinės Prezidentės darbui.

Pavyzdžiui, Vilniaus meras A.Zuokas nusitaikė į užsienio politiką, esą "Lietuva prarado draugus ir sąjungininkus, prarado tvirtais principais ir vertybėmis grindžiamą užsienio politikos kryptį, nesukūrė tvirto pagrindo Lietuvos ir jos žmonių gerovei".

"Iškeldamas savo kandidatūrą, A.Zuokas pirmuoju akcentu įvardijo problemą, nors šioje srityje patirties neturi. Nežinau, ar jis taip strategiškai suplanavo, ar tiesiog įvardijo prezidento veiklos prerogatyvą (nes iš tiesų, prezidentas – pagrindinis asmuo užsienio politikoje) ir bando formuluoti kritikos akcentus. Tačiau gali kilti klausimas jam pačiam: kaip šis politikas išmano užsienio politiką ir, ar kritikuodamas Prezidentę, jis gali pasiūlyti savo užsienio politikos programą", – retoriškai klausė L.Bielinis.

Vis dėlto A.Zuokas prezidento rinkimuose gali atstovauti liberaliajam flangui ir, nors dalyvaus juose kaip nepriklausomas kandidatas, pelnyti šią politinę jėgą palaikančių rinkėjų simpatijas.

"Apie savo kandidatūrą jis paskelbė iškart po Liberalų sąjūdžio suvažiavimo, kuriame jie nusprendė remti D.Grybauskaitę. Visai galimas daiktas, kad A.Zuokas bando pagauti savo žuvytę šiame politiniame ežerėlyje", – kalbėjo L.Bielinis.

Didžiausias Vilniaus miesto mero, anot politologo, pranašumas rinkimuose galėtų būti jo veikla sostinėje. Tačiau L.Bielinis ragino nepamiršti, kad teigiamas įdirbis – plečiant statybas ar tiesiant gatves – nėra vieno mero, bet visos tarybos nuopelnas. Be to, pagrindinė A.Zuoko išsakyta siekiamybė, kad visos Lietuvos gyventojai gyventų taip gerai kaip vilniečiai, esą yra kiek rožine spalva pristatyti sostinės ir kitų vietų gyventojų skirtumai, todėl L.Bieliniui kiek primena propagandinį kalbėjimą, kuriuo kandidatas apeliuoja į "naivų rinkėją".

"Manau, pozityvioji A.Zuoko žinia visuomenei – intensyviai atnaujinti Lietuvą, kaip aktyviai atnaujinamas Vilnius", – sakė jis.

Nauda visai partijai

Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas Linas Balsys, nors ir nespėjo pasižymėti tokiais pasiekimais kaip A.Zuokas, turi aiškią poziciją ekologijos, atominės elektrinės klausimais, o ir mintis aktyviai dėsto. Be to, L.Bielinis neatmetė galimybės, kad šis kandidatas gali pelnyti visuomenės simpatijų būdamas dabartinės šalies vadovės kritiku.

"Dalis rinkėjų į jį pažvelgs kaip į perspektyvų politiką, jei ne per šiuos rinkimus, tai ateityje. Mano galva, jis išties pasirodys visu savo ūgiu kiek vėliau", – svarstė L.Bielinis.
Per rinkimus išreikšti pritarimą jam gali ir tie, kuriems bus aktualus L.Balsio išsakytas argumentas ir vieningos politikos siekis: "Lietuvai labai reikia švarios politikos, kaip ir švarios aplinkos. Prezidentas turi vienyti žmones bei valdžios institucijas, o ne juos skaldyti."

"Mano galva, žmonės susirūpinę ir kiek pavargę, kad Lietuvos valdžios ne konkuruoja ir ne diskutuoja, bet konfliktuoja tarpusavyje, o pagrindą tam davė ir Prezidentė, todėl toks L.Balsio argumentas yra tinkamas. Tačiau manau, kad pagrindinis argumentas, kodėl žaliųjų lyderis nutarė siekti prezidento posto, yra jo politinės partijos interesas. Žalieji Lietuvoje nėra itin populiarūs, todėl kandidatuodamas jis padėtų skleisti partijos idėjas. Kalbėdamas apie Lietuvos suvienijimą jis tarsi pasąmoningai kalba apie žaliųjų, kurie gana susiskaldę, suvienijimą", – komentavo politologas.