Ketvirtadienio vakarą vykusiuose Seimo narės Ingridos Šimonytės ir ambasadoriaus Vygaudo Ušacko debatuose jie abu pareiškė, kad nenukabintų atminimo lentos J. Noreikai Vilniaus centre.

„Aš tikrai neraginčiau nukabinti atminimo lentos“, – kalbėjo I. Šimonytė.

„Generolas Vėtra man yra žmogus, kuris turėjo labai sudėtingais laikais prisiimti labai didelę atsakomybę“, – pridūrė ji.

V. Ušackas tvirtino, kad prieš mėnesį atminimo lentą J. Noreikai paraginęs nukelti užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius „turėtų patylėti“.

„Generolas Vėtra yra Lietuvos didvyris, laisvės kovotojas ir ne užsienio reikalų ministrui jį teisti“, – sakė diplomatas.

Lietuvos žydų bendruomenė ir kai kurie intelektualai ragina pašalinti J. Noreikai skirtą atminimo lentą nuo Lietuvos Mokslų akademijos Vrublebskių bibliotekos pastato sostinės centre.

Jie teigia, kad toks garbingas atminimo ženklas nedera, įvertinus tai, kad J. Noreika, būdamas Šiaulių apskrities viršininku, pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo.

J. Noreikos atminimo lentos gynėjai akcentuoja, kad J. Noreika vėliau karo metais buvo pats įsitraukęs į antinacinę veiklą, buvo Gestapo areštuotas ir uždarytas į Štuthofo koncentracijos lagerį.

Jie taip pat pabrėžia J. Noreikos nuopelnus antisovietiniame pogrindyje, kai jis su bendražygiais aktyviai ruošėsi sukilimui. J. Noreika buvo suimtas 1946 metų kovą, o kitąmet okupacinės sovietų valdžios sušaudytas.

Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky BNS teigė, kad jeigu I. Šimonytė ir V. Ušackas tiksliai žinotų Holokausto istoriją, „jiems patiems būtų gėda dėl jų pasisakymų“.

„Žmonės turėtų būti garbingi ir patys sau atsakyti į klausimą – o jeigu jie būtų taip pasielgę patys, užsiimdami žydų izoliacija?“, – teigė F. Kukliansky.

„Nežinau, ar čia populizmas veikia, ar patriotizmas veikia. Žmogus gal ir nėra padaręs nusikaltimo, bet jis nėra labai garbingas, jeigu nuo jo nukentėjo daugybė žmonių ir daugybė žydų“, – kalbėjo ji.

F. Kukliansky pabrėžė, kad žydai remia Laisvės kovų dalyvius: „Bet jeigu tarp jų yra tokių, kurie yra susitepę rankas, jų nereikia garbinti. Tai klaidina žmones“.

Prieš Antrąjį pasaulinį karą Lietuvoje gyveno daugiau nei 200 tūkst. žydų. Vokietijos okupacijos metais daugiau kaip 90 proc. iš jų nužudė naciai ir vietos kolaborantai.