Šiuo metu yra lemiamas laikas, kurį Rusija siekia išnaudoti stiprindama įtaką Europos Sąjungos rytinėms partnerėms, tuo metu pirmininkavimą Europos Sąjungai pradėjusi Lietuva taip pat junta aktyvesnius Kremliaus veiksmus, interviu įtakingam britų dienraščiui „Financial Times“ teigė prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„Dabar yra lemiamas laikas, kai Rusija stengiasi įtikinti ES rytines partneres suartėti su Muitų sąjunga. Dėl ekonomikos sunkumų Europa labai užsiėmusi vidaus problemomis... Dėl to trečiosioms šalims labai patogu plėsti savo įtaką rytuose“, - teigė Lietuvos vadovė.

Kaip rašo „Financial Times“, Briuselio veteranė D.Grybauskaitė, kuri penkerius metus užėmė ES biudžeto komisarės postą, teigė nenaudosianti pirmininkavimo Bendrijai kaip platformos griežtinti Europos politiką Kremliaus ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino atžvilgiu.

Tuo pat metu ji pabrėžė, jog lapkritį Vilniuje vyksiantis ES ir šešių buvusių sovietinių respublikų (Baltarusijos, Moldovos, Ukrainos, Gruzijos, Armėnijos ir Azerbaidžano) viršūnių susitikimas taps pagrindiniu Lietuvos pirmininkavimo Bendrijai akcentu. Ji jau pradėjo raginti kitus lyderius draugiškai vertinti tuos „rytų partnerius“, nors kai kurie iš jų kaltinami krypstantys į autoritarizmą.

Tikėtina, kad kebliausi debatai vyks dėl Ukrainos. Didelio masto asociacijos sutartis su Kijevu, kuri iš dalies yra susitarimas dėl laisvosios prekybos, iš dalies politinės harmonizacijos paktas, jau beveik dvejus metus laukia ES lyderių parašų.

Tačiau Prancūzijos vadovaujama Vakarų Europos šalių grupė, kuriai taip pat priklauso Vokietija, Švedija ir Nyderlandai, vilkino šios sutarties pasirašymą - daugiausiai dėl Ukrainos vyriausybės elgesio su opozicijos lydere ir buvusia premjere Julija Tymošenko, 2011 metais nuteista kalėti už korupciją byloje, kurią Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) neseniai pripažino neteisėta ir politiškai motyvuota.

D.Grybauskaitė sakė mananti, kad šis delsimas yra klaida ir kad ji jau pradėjo įtikinėti savo kolegas pasirašyti asociacijos sutartį Vilniuje, taip pat atidėti į šalį ginčus dėl įstatymų viršenybės ratifikacijos procese.

„J.Tymošenko byla tapo žmogaus teisių padėties Ukrainoje, demokratijos kokybės, pasirinktinio teisingumo simboliu - visi šie dalykai dabar sutelkti vienoje pavardėje, - sakė Lietuvos vadovė. - Europai reikia strategiškai priimti sprendimą netapti pažeidžiama dėl vieno ar dviejų žmonių, nors tie žmonės yra tapę simboliais.“

Kaip rašo britų dienraštis, Vilnius balansuoja ant plono lyno, ragindamas iki lapkričio pasirašyti asociacijos sutartį su Ukraina. Nors pirmininkavimas Europos Sąjungai prarado dalį svarbos, kai 2010 metais buvo pasirašyta Lisabonos sutartis, ši pozicija iki šiol yra gyvybiškai svarbi ES įstatymų leidybos mechanizmo veiklai.

Dėl to daugelis Briuselio veikėjų šiaušiasi prieš nacionalinių politikų mėginimus pasinaudoti jų šalių pirmininkavimu kaip tribūna skleisti jų pačių politikos idėjoms. Airijos premjeras Enda Kenny (Enda Kenis), kurio šalis stovėjo prie ES vairo prieš jį perimant Lietuvai, išprovokavo nepasitenkinimą, kai vos perėmęs šį postą panaudojo jį kaip ruporą, ragindamas tarptautinius kreditorius sumažinti skolų naštą jo šaliai.

„Stumiant vien Lietuvai svarbius klausimus kiltų interesų konfliktas“, - pripažino D.Grybauskaitė.

Tačiau, pasak britų leidinio, Vilnius visuomet buvo nuolatinė ir skaudi rakštis Rusijos pašonėje. Lietuva labiau nei bet kuri kita ES narė praeitais metais spaudė Europos Komisiją pradėti antimonopolinį tyrimą prieš Rusijos dujų milžinę „Gazprom“, kaltinamą, kad ji verčia Centrinės ir Rytų Europos vyriausybes pasirašinėti nesąžiningus kontraktus.

Tačiau, kaip rašo „Financial Times“, mažai ženklų, kad D.Grybauskaitė apribos savo kampaniją dėl Briuselio delikatumo.

Iš tikrųjų ji perspėja, kad esama požymių, jog Kremlius tikriausiai naudoja Lietuvos pirmininkavimą, stiprindamas savo kampaniją. Prezidentė sakė, kad pastaruoju metu pagausėjo kibernetinių atakų prieš Lietuvą, taip pat esama ženklų, jog mažumų grupės „dirbtinai aktyvinamos“ išorinių jėgų.

„Be abejo, negaliu tiksliai pasakyti, kas kursto neramumus, tačiau neramumai vyksta“, - sakė ji.

Rusijos atstovybės prie ES atstovas atsisakė komentuoti šiuos pareiškimus.

Iki šiol D.Grybauskaitės tiesmukumas netapo kliuviniu Briuseliui. Vokietijos kanclerė Angela Merkel gyrė Lietuvos vadovę per įtemptas derybas dėl ES biudžeto, o tai paskatino spėliones, kad D.Grybauskaitė galėtų pretenduoti į kurį nors aukštą postą Bendrijoje, kai ateinančiais metais ji baigs prezidentės kadenciją.

„Aš netgi nebeplanuoju savo laiko, - ji sakė kalbėdama apie savo politinius planus. - Būsiu ten, kur privalėsiu būti, o daugiausiai privalau būti su Lietuvos žmonėmis.“