FESTIVALIO AIDAI
2. Dešimtasis džiazo potvynis pranoko lūkesčius
(Pradžia 2003 06 10 “Klaipėdoje”)
Jubiliejiniame X Klaipėdos pilies džiazo festivalyje, birželio 6-8 dienomis uostamiestį užtvindžiusiame gera muzika, dalyvavo 15 džiazo kolektyvų iš įvairių pasaulio kraštų. Kaip prisiminimą apie tai jie visi išsivežė namo po festivalio atributą - dailininko Viačeslavo Gibovskio iš spalvoto stiklo sukurtą “Mūzą”. O čia dar neišsisklaidė dvasią palaikantys prisiminimai... Apie festivalį, kurį dar ilgai minėsime susižavėję ir su nuostaba, gal netgi ne visai suvokdami, ką gavome veltui, ką turime, kuo galime didžiuotis. Vis dėlto mūsų jausmai dar neatšipo. Ašaros žmonių akyse, klausantis pasaulio džiazo grandų muzikavimo, įžiebia viltį, kad tikras menas dar reikalingas.
Užsiaugino publiką
Pirmąją festivalio dieną - birželio 6-ąją - su nepaprastu pasisekimu koncertavo gyva džiazroko istorija - būgnininkas Bilis Kobhemas (JAV). Kitądien visi džiazo gerbėjai kaupėsi lyg prieš audrą, laukdami “gyvosios džiazo muzikos enciklopedijos”, vieno garsiausių pasaulio trimitininkų Meinardo Fergiusono (JAV) pasirodymo. Ir nenusivylė!
Bet dar iki jo įspūdžiai jau liejosi per kraštus. Festivalio rengėjai buvo teisūs, manydami, kad per 10 metų užsiaugino smalsią ir imlią, gana intelektualią publiką, kuri sugeba įvertinti ne tik pramoginį, bet ir mažiau populiarų, tačiau aukščiausio lygio, elitinį džiazą. Publikos neliko nepastebėta grupė iš Lenkijos “Walk Away”, grojusi fusion džiazą. Būgnininkas Edmundas Federavičius sakė išsižiojęs, su malonumu klausęsis lenkų. Jam antrindamas Kauno džiazo festivalio meno vadovas Jonas Jučas, tvirtino, kad jau nebe pirmąsyk jis girdįs švedų “postbopperio” Juno Kulhamaro kvartetą, kuris įgudusių profesionalų bendruomenėje atrodo toks pat stiprus kaip ir anksčiau. Švedai grojo drąsų, saulėtą, į sielos gelmes panyrantį šiuolaikinį džiazą.
Buvusieji pačiame pirmajame festivalio koncerte, nuskambėjusiame Klaipėdos universiteto koncertų salėje, irgi nenusivylė. Ten bendrą projektą pristatė uostamiesčio berniukų ir jaunuolių choras “Gintarėlis”, vadovaujamas Juozo Kubiliaus, pianistas Saulius Šiaučiulis ir Džiažo muzikos katedros diplomantai Vita Rusaitytė bei Vilius Tarasovas su “B’Avarija”. Jų sumanytas chorinės muzikos, džiazo standartų ir populiariosios muzikos žanrų lydinys, anot klaipėdiečių, nuskambėjo savitai ir įspūdingai.
Studentišką temą Teatro aikštėje sekmadienį energingai pratęsė studentų orkestras iš Nebraskos universiteto. Net sunku buvo patikėti, kad tie jaunuoliai ir merginos - tiesiog mėgėjai, savo malonumui džiazuojantys po paskaitų. “Studijuojantys muziką ir netgi profesionalai ne visi pas mus pagrotų taip, kaip grojo amerikiečių studentų “Uno Jazz Ensemble”, - stebėdamiesi ir žavėdamiesi tvirtino klaipėdiečiai muzikos specialistai.
Sveikino ambasadoriai ir verslo “rykliai”
Jubiliejiniame Klaipėdos džiazo festivalyje buvo kaip reta daug garbingų svečių, kurie atvyko pasveikinti festivalį.
Vienas jų - puikiai kalbantis lietuviškai Didžiosios Britanijos ambasadorius Džeremis Hilas, kuris drauge su Britų Taryba sveikino Klaipėdos džiazo festivalį ir jame pristatė kylančią britų žvaigždę Soveto Kinchą bei jo grupę, šiemet pripažintą geriausia Didžiosios Britanijos metų grupe.
Net du kartus į sceną lipo JAV ambasadorius Lietuvoje Džonas Teftas, irgi jau šiek tiek pramokęs lietuvių kalbos. Jis paskelbė M.Fergiusono pasirodymą ir pakvietė pasiklausyti Nebraskos studentų džiazo orkestro. Ponas Dž.Teftas festivalio prodiuseriui Vytautui Kongui Grubliauskui įteikė Lujiso Armstrongo portretą sakydamas: “Jūs visi žinote, kad Vytautas Klaipėdai atnešė džiazo džiaugsmą, kuris pasklido po visą Lietuvą. Iš tiesų Kongas yra Lietuvos Luji Armstrongas!”
JAV ambasadorius drauge su Kongu sudainavo dainą apie gražų pasaulį gražiems žmonėms. Jiems trombonu pritarė ypatingus sentimentus Klaipėdos džiazo festivaliui puoselėjantis buvęs “Lietuvos telekomo” vadovas Tapijo Parma. “Tie 5 metai Lietuvoje man buvo sunkūs, - prisipažino publikai T.Parma lietuviškai. - Bet aš myliu Lietuvą, Klaipėdą, šį festivalį. Jie visada bus mano širdyje.”
Specialiai į festivalį Klaipėdoje privačiu lėktuvu iš Danijos atskrido “Faxe” bosai. Jie atsivežė “Džiazuojančios sielos” apdovanojimą. Anot pono Džono Dž.Nilseno, - “žmogui, kuris daugiausia energijos išliejo, organizuodamas šį džiazo festivalį”. Kandidatų sąraše buvo Klaipėdos politikų, kultūros veikėjų bei muzikantų pavardės. “Rinkdamiesi pirmiausia siekėme, kad apdovanojimą gautų asmuo, labiausiai prisidėjęs prie ilgamečio festivalio šūkio “Gera muzika - geriems žmonėms!” įgyvendinimo, - sakė Klaipėdos pilies džiazo festivalio “krikštatėvis” prizo steigėjams - “Faxe” prekės ženklą valdančiai “Danish Brewery Group” priklausančių Lietuvos alaus daryklų “Kalnapilis” ir “Vilniaus tauras” generalinis direktorius Ovidijus Jankauskas. - Esu įsitikinęs, kad šis žmogus, be jokių abejonių, vertas apdovanojimo ir visų klaipėdiečių pagarbos.” Publikai skanduojant “Kongas!”, prožektorių šviesose švytintis stiklinis trimitas su išgraviruota dedikacija ir “Faxe” emblema buvo iškilmingai įteiktas Vytautui Kongui Grubliauskui.
Taip gražiai festivalis priartėjo prie aukščiausio savo taško.
Misterio “Stratosferos” triumfas
Meinardo Fergiusono koncertas tapo ne tik festivalio apogėjumi, bet ir nepaprastu įvykiu Lietuvos kultūros gyvenime. Šis muzikantas, vadinamas vienu ryškiausių pasaulio muzikos kultūros deimantų, praturtino mūsų kultūrinę, meninę patirtį.
Jei kas anksčiau būtų pasakęs, kad M.Fergiusonas gros čia, Klaipėdos Teatro aikštėje, daugelis nebūtume tuo patikėję. Bet tai įvyko! Apie Fergiusono atvykimą pas mus dar gerokai iki festivalio buvo kalbama visoje Amerikoje. Jis atskrido šeštadienio pavakarę su savo orkestru. Drauge jo paklausyti atvyko grupė amerikiečių džiazo gerbėjų. 150-200 JAV dolerių ten kainuoja bilietas į M.Fergiusono koncertą. O X Klaipėdos pilies džiazo festivalio publika jo nepakartojamo “gyvo” grojimo galėjo klausytis nemokamai.
Unikalus M.Fergiusono trimito skambesys, stulbinantis instrumento diapazonas pakerėjo visus. Kaip įsitikinome, Misteris “Stratosfera”, dar vadinamas aukštojo registro dievu, net sulaukęs 75 metų, tebėra nepranokstamas savo instrumento meistras. O juk 50 metų jis yra viena ryškiausių džiazo pasaulio asmenybių, pradėjęs groti dar tada, kai žodis “džiazas” buvo tariamas pašnibždomis...
Pastarąjį dešimtmetį šis džiazo grandas vadovauja puikią reputaciją pelniusiam “Big Bop Nouveu” ansambliui, kuriame groja ir trys jo mokiniai, beje, kaip girdėjome koncerte, verti savo mokytojo. Visi “Big Bop Nouveu” muzikantai - rinktiniai, komanda - puikiai susigrojusi, muzikuoja nepaprastai švariai, su jaudinančia atsakomybe (juk groja su tokiu Meistru!), bet neįsitempę, atidžiai stebimi ir rankos paspaudimais nuolat skatinami Misterio “Stratosferos”.
Anot M.Fergiusono, kuris po koncerto šiek tiek pabendravo su žurnalistais, džiazas - tai avantiūra, kurią priimti reikia su šypsena; tai nuolatinis nuotykis, todėl džiazą reikia groti ne pernelyg rimtai, tada bus linksma ir pačiam, ir publikai.
Pats M.Fergiusonas pagrojo vos kelias kompozicijas, leisdamas pasireikšti ir kitiems, pelnytų ovacijų susilaukusiems “Big Bop Nouveu” muzikantams. Išties šis ansamblis Teatro aikštę užliejo gyvybingu ir trykštančiu energija džiazu, prilygstančiu geriausiems pasaulio džiazo orkestrų standartams.
“Tikėjausi pamatyti vieną Fergiusoną, o jų išvydau net visus aštuonis”, - po koncerto džiūgavo Klaipėdos dizaino centro vadovas Alvydas Klimas.
Lietuvos televizijos muzikos redaktorius Aleksandras Jegorovas (“Džyza”) žavėjosi: “Fergiusonas - ne muzikantas, o žvėris. Tačiau jis scenoje ne vizgina uodegą, kad įtiktų publikai, o tiesiog groja sau, savo malonumui.”
“Meinardo Fergiusono plokštelė buvo pirmoji, kurią įsigijau, nusipirkęs patefoną. Niekada netikėjau, kad galėsiu jį išgirsti ir pamatyti iš taip arti”, - dalinosi įspūdžiais klaipėdietis advokatas.
“Kito tokio festivalio, kur susirinktų tiek daug žvaigždžių, turbūt nebebus...” - dūsavo savivaldybės darbuotojas.
Ne prekė, o dovana
kai visi subedę akis į sceną laukė M.Fergiusono pasirodymo, pats darbymetis buvo... vagims. Jie darbavosi išsijuosę minioje ir net rėmėjų ložėje, švarindami ten patogiai įsitaisiusių pinigines. Tik po koncerto ten kilo sujudimas - žmonės pasigedo savo mobiliųjų telefonų, pinigų ir banko kortelių. Policija ir saugos tarnyba nesusiprato laiku pasidairyti po rėmėjų ložės grindimis, kur, pasirodo, landžiojo ne tik išdykaujantys vaikai...
Kaip visuomet būna dideliuose žmonių susibūrimuose, ir šiuokart pasitaikė Teatro aikštėje šlitinėjančių alaus padauginusių nepilnamečių bei tuščius butelius medžiojančių valkatų. Tačiau niekas per daug netriukšmavo, nesimušė, visi elgėsi taikiai, džiazavo kaip kas mokėjo...
Kauno džiazo festivalio meno vadovas Jonas Jučas “Klaipėdai” sakė esąs sujaudintas nuoširdžiai Klaipėdos festivalio atmosferos, išaugusių jo mastų, aukščiausios kokybės džiazo projektų. Bet jis niekaip nenorėjo sutikti, kad tokie dalykai turi būti nemokami. “Tarsi suprantamas dalykas, kad už alų turime susimokėti, o už meną ir dar tokį gerą - ne”, - stebėjosi J.Jučas. Pasak svečio, ar mes taip neįpratinsime žmonių, kad menas nieko nekainuoja?..
Tačiau Klaipėdos džiazo festivalis 10 metų buvo nemokamas. Tai vienas iš jo unikalumo bruožų. Tai ne prekė, o dovana! Šios nuostatos tvirtai laikosi festivalio rengėjai, tikri fanatai, patys visą dešimtmetį jo labui dirbantys veltui. Jeigu jų triūsą gali kompensuoti kiek akys užmato džiazuojančios minios emocijos, tai šiemet jos liejosi per kraštus. Jubiliejinis, dešimtasis festivalis pranoko visus lūkesčius. Tokio žvaigždžių lietaus Klaipėda dar nebuvo mačiusi ir nežinia, ar dar kada nors pamatys...
Naujausi komentarai