Šis lapkritis buvo šilčiausias visame pasaulyje – vidutinė oro temperatūra siekė 14 laipsnių. Tai beveik laipsniu daugiau nei apskritai matuojant per pastaruosius 30 metų. Kad klimatas keičiasi, matosi ir iš patvinusių upių.

Plačiau apie tai papasakojo Vilniaus universiteto profesorius Arūnas Bukantis.

– Ar galima sakyti, kad viskas tik blogyn? Lietuvoje būdavo tamsu ir šalta, dabar – tik tamsu. Gal galime įžvelgti ir gerų dalykų?

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Vidutinėse platumose esame įpratę prie sezoninių reiškinių, vienas iš jų – sniego danga. Galima sakyti, kad daugeliui žmonių tai kelia tam tikrą nostalgiją, jei sniego nėra. Reiškinys, kad sniegas pasirodo ir nutirpsta po savaitės, tapo įprastas. Diena nepailgės, naktis taip pat nesutrumpės žiemą. Tokia tvarka čia liks amžinai. Bet sezonai keičiasi. Žiema sutrumpėjo beveik 3-4 savaitėmis per paskutinius 50 metų. Tai rodo, kad ilgėja ruduo ir anksčiau prasideda pavasaris. Vasaros darosi karštos. Sulaukiame karščio bangų. Praeitame amžiuje būdavo vienetiniai atvejai, kad būtų tokių karščio bangų, kad po tris ar keturis kartus laikytųsi aukštesnė nei 30 laipsnių temperatūra. Dabar tokių dienų būna keliolika per metus. Jaučiame labai daug pokyčių.

– Reikia prie jų priprasti. Pernai panašiu metu buvote šioje studijoje ir mes kalbėjome, kad 2022 m. buvo karščiausi metai. Ką jūs galvojate dabar po metų, planetai sumušus dar vieną rekordą?

– Viskas yra dėsninga. Šiemet prasidėjo toks reiškinys Ramiajame vandenyne – El Ninjo. Jo išskiriama šiluma pasiekia net viršutinius troposferos sluoksnius. Dėl tos priežasties šoktelėjo temperatūra gana ryškiai. Deja, tas reiškinys dar nesibaigė. Prisideda ir kiti faktoriai. Ledų danga Arktyje jau keli dešimtmečiai mažėja. Tačiau jau nuo 2016 metų labai stipriai tirpsta jūriniai ledai ir apie Antarktidą. Sniego danga šiaurės pusrutulyje labai sparčiai tirpsta pavasarį. Tokie reiškiniai ir lemia temperatūros kilimą.

– Akivaizdu, kad tokie radikalūs reikalavimai iš kai kurių klimato aktyvistų nebeduos rezultato. Reikėtų ruošti pinigus klimato kaitos pasekmėms. Ar paskaičiuota, kas jau yra nebeišvengiama?

Sniego danga šiaurės pusrutulyje labai sparčiai tirpsta pavasarį. Tokie reiškiniai ir lemia temperatūros kilimą.

– Tomis technologijomis, kuriomis mes sugadinome klimatą, negalėsime jo pataisyti. Reikia naujų technologijų. Turi pasikeisti energijos gavimo balansas. Reikėtų mažinti iškastinio kuro naudojimą. Tačiau esmė, kad mes negalime pakeisti viso iškastinio kuro į saulės, vėjo energiją. Kai kuriuose rajonuose jos tiesiog nėra. Mes neturime kaupiklių, kuriuose galėtume kaupti energiją bent 48 val. Dabar didžiuojamasi, kad žmogus jau sukūrė tokius akumuliatorius, kurie kaupia energiją 6 val. Būtų gerai, kad kaupikliai galėtų kaupti dieną pagamintą energiją nakčiai. Tokių baterijų kol kas nėra. Jos kuriamos laboratorijose. Bandymai jau atliekami, tačiau praktikoje jų dar nėra.

– Ar tam reikia labai daug pinigų? Kalbant apie potvynius pamaryje. Jau dabar Aplinkos ministerija skaičiuoja, kiek reikėtų pinigų pylimams. Jie skaičiuoja, kad reikėtų 34 mln. eurų.

– Klimatologai ir hidrologai seniai kalba, kad pavasariniai potvyniai prasideda maždaug Kalėdų laikotarpiu. Juos jau reikėtų vadinti kalėdiniais. Tą patvirtina ir šių metų duomenys. Šilutės rajonas jau buvo atsidūręs po vandeniu. Krituliai Lietuvoje pasidarė intensyvesni. Šie potvyniai sukelti intensyvaus lietaus, trukusio net kelias dienas. Iškrisdavo mėnesio norma per porą dienų. Reikia skaičiuoti, koks yra maksimalus galimas nutekėjimas. Galbūt reikėtų gilinti vagas arba jas išvalyti. Dažnai tai būna problema. Be abejo, pylimai turėtų apsaugoti bent aplinkinius kaimus.

– Nereikia būti klimatologu, kad atspėtum, kokie bus 2024 metai.

– Manoma, kad 2024 metai turėtų prilygti šiems metams pagal temperatūrą. El Ninjo reiškinys Ramiajame vandenyne dar tęsis iki gegužės pabaigos. Tada jau turėtų prasidėti neutrali fazė. Tas inertiškas šildomasis poveikis tęsis iki metų galo. Nenorėčiau būti bloguoju pranašu, kad dar viršysime rekordą. Nereikia didžiuotis tokiais rekordais. Ko gero, yra grėsmė, kad šie metai bus arba tokie pat šilti, arba dar šiltesni.