Iš viso trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje Advokatūros atstovai įvardijo devynias sritis, kuriose būtina užtikrinti bei pagerinti žmogaus teises.

„Lietuvos advokatūra yra padariusi tyrimą, jog virš 90 proc. žmonių, matančių kitą asmenį vedantį su antrankiais, įtaria, kad jis yra padaręs nusikaltimą. Norint atstatyti šią pusiausvyrą, kad iš tikrųjų įtarimas nepasitvirtino, jam turėtų būti atlyginama ir kompensuojama“, – žurnalistams trečiadienį sakė Advokatų tarybos pirmininkas Mindaugas Kukaitis.

„Tai reiškia, kad jis galėtų atstatyti savo reputaciją, kad jis galėtų viešai išsakyti savo poziciją, kad vis tik tai nusikaltimo nepadariau ir kad nenusiviltų nei darbdavys, nei artimas žmogus, nenusisuktų nuo jo, kad jis nepasijaustų atstumtuoju“, – pridūrė jis.

Anot teisininko, 2023 metais pradėti daugiau nei 30 tūkst. ikiteisminių tyrimų iš kurių nutraukti beveik 9 tūkstančiai.

M. Kukaitis akcentavo, jog žmogui, kuris buvo laikinai sulaikytas ar suimtas, bet vėliau ikiteisminis tyrimas jam nutrauktas, už laisvės suvaržymą turėtų būti kompensuota.

„Šio pristatymo tikslas nėra kritikuoti nei prokuroro, nei teisėjo, nei politiko už buvusius veiksmus. Mes kalbame apie pasitikėjimą žmogumi, laisvu žmogumi, nusikaltimo nepadariusiu žmogumi“, – sakė teisininkas.

Šiuo metu kompensuojami tik atvejai, kuomet kaltinimų nepavyko įrodyti teisme ir tik išteisinus žmogų.

Tikslaus modelio, kaip turėtų atrodyti kompensacija tarybos atstovai nepateikė, tačiau jų nuomone turėtų būti kompensuojama tiek turtinė, tiek neturtinė žala.

„Turėtų pirmiausia būti išlaidų kompensavimas: samdant advokatą, teisininką, konsultantą, kuris galėtų apsiginti. Bet ir galėtų būti kalbama apie neturtinę žalą“, – kalbėjo M. Kukaitis.

Advokatų tarybos nario Romualdo Drakšos nuomone galėtų būti taikomas toks pats metodas, kaip ir išteisinus žmogų teisme, sukurtas specialus fondas.

„Turėtų būti, mano požiūriu, numatytas tam tikras fondas ir jo procedūra tikėtina galėtų būti tokia pat kaip dabar eina teismas – žmogui išteisintam priteisiama gynybos išlaidas“, – kalbėjo jis.

Iš viso trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje Advokatūros atstovai įvardijo devynias sritis, kuriose būtina užtikrinti bei pagerinti žmogaus teises.

Advokatūros tarybos požiūriu, nepasitvirtinus informacijai, kuri buvo kriminalinės žvalgybos taikymo pagrindas, žmogui turi būti pranešama apie jam taikytus kriminalinės žvalgybos veiksmus, kokia informacija buvo surinkta.

„Surinkti duomenys saugomi dešimtmečiais tiesiog ir bet kada galima iš skrybėlės ištraukti tą informaciją, tam turi būti vis dėl to kažkokia kontrolė“, – žurnalistams sakė tarybos narys Raimundas Jurka.

„Tada atsiranda pasitikėjimas ta veikla, ta kriminaline žvalgyba ar kriminalinę žvalgybą vykdančių institucijų veikla. Tada galbūt nebūtų pasipiktinimo, bet dabar viskas yra slepiama už kelių spynų mojuojant tuo, kad na štai įstatyme viskas yra sureguliuota. Ne viskas sureguliuota“, – pasakojo jis.

Advokatūros atstovai taip pat išsakė pasiūlymą reformuoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistemos veiklos priežiūrą ir jos administravimą perduoti Lietuvos advokatūrai.

„Lyginant požiūrį, kaip valstybė žiūri į šią paslaugą, šią pagalbą žmonėms, lyginant ją su Skandinavijos šalimis, lyginant su visa Europa, mes esame treti nuo galo pagal sukurtą valstybės garantuojamos teisinės pagalbos modelį, sistemą ir apmokėjimą už šias paslaugas“, – paaiškindamas siūlymą sakė M. Kukaitis.

Lietuvos advokatūra teigia pasiūlymus pateikusi kaip nepriklausoma, ekspertinė, politikoje nedalyvaujanti organizacija.

Anot jos, tai pirmasis kartas, kai organizacija atviru laišku kreipiasi į visas politines partijas, kandidatus į Seimą ir būsimąją Vyriausybę.