Darbo grupėje dalyvauja Europos maisto saugos tarnybos (EFSA), Danijos, Prancūzijos, Lenkijos, Latvijos, Estijos ir Lietuvos atsakingų institucijų atstovai, mokslininkai, rizikos vertintojai, epidemiologai, statistinių duomenų analitikai, laukinės faunos (šernų) tyrėjai, entomologai.

Kaip pabrėžė susirinkusius pasveikinęs VMVT direktorius Darius Remeika, šios darbo grupės veikla ypač svarbi tiek Lietuvai, tiek ir kitoms šalims, kurios jau kelerius metus susiduria su AKM grėsme.

„Nuolat akcentuojame, kad veiksmingai suvaldyti šią ligą galima tik turint išsamius ir patikimus mokslinius tyrimus bei vertinimus. Tikiuosi, kad šios darbo grupės veiklos rezultatai leis mokslininkams surinkti trūkstamus jų darbe duomenis ir informaciją. Šio projekto tikslas – sujungti duomenis iš realių ligos židinių ir iš mokslinių eksperimentų laboratorijose. Šių duomenų pagrindu turėtų būti parengtos atnaujintos rekomendacijos, kaip efektyviai kovoti su šia, kol kas itin grėsmingai Europoje plintančia, liga“, – sakė D. Remeika.

Šio projekto tikslas – sujungti duomenis iš realių ligos židinių ir iš mokslinių eksperimentų laboratorijose.

Į darbo grupę susibūrę šešių valstybių ekspertai ir mokslininkai turi ne tik sutarti dėl bendros mokslinės studijos, kuriai duomenis siekiama surinkti šio sezono metu. Ekspertai turi nutarti dėl bendro duomenų rinkimo ir apibendrinto duomenų protokolo (klausimyno) taikymo, tiriant AKM protrūkius kiaulių laikymo vietose. Be to, siekiama pasiskirstyti konkrečiomis užduotimis, už kurių įgyvendinimą bus atsakinga kiekviena iš projekte dalyvaujančių šalių.

VMVT direktorius pabrėžė, kad šie metai pasižymi ypač dideliu AKM protrūkių laukinėje faunoje skaičiumi, kuris nuolat auga. Nuo metų pradžios jau užfiksuota 2,5 karto daugiau šiuo virusu užsikrėtusių šernų, nei pernai per tą patį laikotarpį.

„Afrikinis kiaulių maras šiemet Lietuvoje pasiekė teritorijas, kuriose labai didelis šernų populiacijų tankis, čia daugiau ir kiaules auginančių gyventojų bei komercinių kiaulininkystės fermų. Visa tai lemia didesnį pavojų, juolab, kad pastarosiomis savaitėmis AKM protrūkis registruotas vos už 13 km nuo mūsų sienos – Lenkijos ūkyje. Taigi manome, kad šiais metais grėsmė AKM virusui įsisukti į kiaulių laikymo vietas yra ypač didelė. Esant tokiai situacijai, kiaulių laikytojus išgelbėti gali tik ypač griežtas biologinio saugumo priemonių taikymas. VMVT taip pat deda visas pastangas, kad šių priemonių būtų laikomasi visur, kur yra reali viruso perdavimo grėsmė, t. y. medžioklių metu, smulkiuose ir dideliuose kiaulių laikymo ūkiuose. Tikslas yra visų bendras – siekti, kad AKM atnešami nuostoliai būtų kuo mažesni“, – kalbėjo D. Remeika.

Tikimasi, kad šią vasarą (intensyviausiu AKM viruso plitimo laikotarpiu) mokslininkams pavyks surinkti pakankamai duomenų, kurie leis nustatyti svarbiausius faktorius, lemiančius užkrato patekimą į ūkius. Pagal gautas išvadas tikimasi paruošti ir Europos Komisijai bei Europos Sąjungos valstybėms pristatyti mokslinę studiją, kuri bus naudinga tobulinant atitinkamus ES teisės aktus, taip pat AKM prevencijai ir ligos židinių suvaldymui.