Artėjanti dar vienų mokslo metų pabaiga – pats baigiamųjų darbų rašymo įkarštis. Ir pats darbymetis tokių darbų rinkoje. Virtualioje erdvėje – daugybė savo paslaugas siūlančių rašytojų skelbimų, kurių ieškančiųjų neatgrasina nė akademinę bendruomenę periodiškai sudrebinantys plagijavimo skandalai.

Kova su akademiniu sukčiavimu – viena pagrindinių dar santykinai naujos institucijos, Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos, užduočių. Kaip sekasi ją įgyvendinti? Apie tai – pokalbis su pirmuoju akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriumi dr.Vigilijumi Sadausku.

– Dirbate daugiau nei pusmetį, kokios problemos išryškėjo?

– Iš pradžių daug pastangų pareikalavo ir laiko atėmė pats Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos įkūrimas: etatų tvirtinimas, tarnybos teisės aktų, būtinų tarnybos veiklos pradžiai, rengimas, patalpų paieška, informacinių technologijų, kompiuterių, kanceliarinių reikmenų pirkimo organizavimas ir kiti parengiamieji organizaciniai darbai.

Paaiškėjo, kad beveik 90 proc. mokslo ir studijų institucijų turėjo etikos kodeksus, bet ne visos juos buvo paskelbusios viešai. Tai yra pirmoji prielaida problemai rastis: jeigu asmuo nėra susipažinęs su savo atsakomybės ribomis, ar turėtų būti pasikliaujama tik bendrais dorovės principais?

Pastebėta, kad dauguma etikos pažeidimų tyrimo komisijų ar komitetų yra sudaryta tik iš tos mokslo ir studijų institucijos darbuotojų, o tai, savaime suprantama, gali nulemti subjektyvaus sprendimo priėmimą: negi kolega kritikuotų kitą kolegą?

Pagal bendrosios etikos principų taikymo praktiką užsienyje, pavyzdžiui, Europos ar JAV mokslo institucijose, etikos pažeidimų tyrimo komisijų sudarymas ir jų priimti sprendimai yra viešinami, mat siekiama, kad su šia informacija galėtų susipažinti kuo platesnė visuomenės dalis. Tokia komisija sudaroma iš įvairaus pobūdžio santykiais su mokslo ir studijų institucija susijusių asmenų: studentų, darbuotojų, dėstytojų ir socialinių partnerių. Trumpai tariant – kuo atviresnė ir įvairesnė komisija, tuo didesnė galimybė priimti tinkamą sprendimą.

– Neseniai valstybinė mokesčių inspekcija nubaudė asmenis, prekiavusius kursiniais darbais už mokesčių slėpimą. Ar tokiais atvejais Lietuvos įstatymai numato tik tokio pobūdžio teisinį persekiojimą – t.y. kaip slėpus pajamas?

– Šiuo klausimu diskutuojama su teisėsaugos institucijomis. Kol kas bendro sprendimo, kokia turėtų būti ši atsakomybė, nėra. Baudžiamoji? Administracinė? Kol kas jų nuomonė tokia: jei darbas studentui parašomas ir už tai sumokami mokesčiai – tai nieko baisaus.

– Kokie kovos su akademiniu sukčiavimu būdai, jūsų nuomone, Lietuvoje būtų efektyviausi?

– Kaip jau minėjau – etikos kodeksų viešumas, kuo atviresnės ir įvairiapusiškesnės etikos pažeidimų tyrimo komisijos. Jau esu sudaręs tarnybos patariamąjį komitetą iš mokslo bendruomenę vienijančių institucijų, sąjungų atstovų. Būtina formuoti gerąją etikos praktiką, kuriai padedant galima būtų spręsti su etikos pažeidimais susijusias problemas. Kalbant apie rašto darbų pirkimus, siūlytume koreguoti jų vertinimo mokslo ir studijų institucijose tvarką: numatyti privalomus kiekvieno mėnesio atsiskaitymų katedrose vertinimus, studento kvalifikaciją įvertinti dviem etapais – vertinti baigiamąjį rašto darbą ir specialybės egzaminą.

– Ar universitetai, kolegijos nusiteikę bendradarbiauti ir padėti? Juk žinome atvejų, kai sukčiavo ne tik studentai, bet ir patys dėstytojai.

– Universitetai tikrai nusiteikę bendradarbiauti. Negerai būtų, jei taptume kažkokiu baubu. Nuo 2010 m. iki tarnybos įsteigimo fakultetų lygiu nebuvo nė vieno kreipimosi dėl etikos ir procedūrų pažeidimo, dabar jų – maždaug 20. Vadinasi, tarnyba ir jos veikla visuomenei tampa žinoma.

– Daugelis universitetų naudojasi specialiomis plagijavimo atpažinimo sistemomis. Ar jos veiksmingos?

– Šiuo metu vykdome tyrimus, diskutuojame. Kyla klausimų dėl šių sistemų administravimo subjektų ir jų siekiamų tikslų, rašto darbų buvimo minėtose sistemose trukmės ir apsaugos. Žinoma, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl oficialios, saugios, kokybiškos ir bendros visoms mokslo ir studijų institucijoms sistemos atsiradimo.

– Ką apskritai daryti, sužinojus apie galimai neetiškus akademinės bendruomenės narių veiksmus? Kreiptis į jūsų tarnybą? Ar įmanoma išlaikyti anonimiškumą?

– Dėl tokių veiksmų galima kreiptis į Mokslo ir studijų institucijos galimus etikos pažeidimus tiriančią komisiją ar komitetą, į akademinės etikos ir procedūrų kontrolierių, kuris nagrinėja skundus arba savo iniciatyva atlieka tyrimus ne tik dėl galimų etikos, bet ir procedūrų pažeidimų. Anonimiškumas, kiek tai susiję su konfidencialia informacija, yra garantuojamas.
Žmonės dažnai man atsiunčia anoniminių skundų, tačiau tokių kontrolieriaus tarnyba nenagrinėja, nebent juose būtų pateikta valstybinės ar kitos grėsmę ar pavojų keliančios informacijos. Noriu atkreipti dėmesį, kad akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius svarsto tik akademinės etikos ir procedūrinius klausimus, bet neatlieka mokslo darbų ar tyrimų turinio vertinimo.