PARODŲ SALĖSE
„Akvariume“ – ne tik vanduo ir žuvys...
Ne, tai ne televizinis realybės šou. Ir ne stiklo indas su auksinėm žuvytėm. Nors aliuzijų esama į abu... Bet „Akvariumas II“, įsikūręs Baroti galerijoje ir Klaipėdos dailės parodų rūmuose, ko gero, labiau pretenduoja į asociacijas, bando pakutenti mūsų vaizduotę. Po erotinio meno projekto „Zona S“ tai dar viena provokacija. Vėlgi siekiant sužadinti didesnį publikos susidomėjimą menu ir sudrumsti nusistovėjusius uostamiesčio dailės vandenis.
Meno eksperimentai vandens tema
Idėja parodų salę paversti akvariumu Baroti galerijai kilo prieš dvejus metus. Tuomet ji surengė pirmąjį eksperimentinio meno projektą tokiu pavadinimu. Šiemet Jūros šventės proga „Akvariumas“ vėl buvo „pripildytas“ pačių įvairiausių menų – fotografijos, tapybos, skulptūrinių objektų, instaliacijų, videoprojektų. Gal ne tokių įspūdingų, kaip pirmajame „Akvariume“, bet vėlgi intriguojančių ir įdomių.
Projekto kuratorius dailininkas Isroildžonas Barotis šiuosyk menininkams pasiūlė paeksperimentuoti vandens tema. Nes ne tik akvariumas, bet ir Klaipėda tiesiog neįsivaizduojami be vandens. Taigi akvariumas – tai erdvė, kurioje gali koncentruotis viskas – mintys, koncepcijos, vanduo, daiktai...
Intriguoja asociacijos
Paroda – tarptautinė, nes joje dalyvauja du menininkai iš Estijos. Kiti vienuolika dalyvių – iš Lietuvos – vilniečiai ir du klaipėdiečiai.
Skulptorius A.Ališanka iš medžio ir plastiko sukonstravo „Akvariumą žmogui“. O jo sielai „Horizonto“ neaprėpiamuose tapybos vandenyse ieško R.Ne-meikšis. Po „Jūrą Vilniuje“ savo fotografijomis svajingai braido L.Luišaitytė. Giliau po vandeniu atidžiai dairosi kita fotografė - klaipėdietė J.Jerochina. Vandens atspindžiais ir jame slypinčiais lobiais žavisi estė fotomenininkė R.Huimerind. Čia pat jos žemietė K.Kaljo siunčia videosveikinimus iš La Jolės. Jos videoinstaliacijos herojės pasiplaukiojimai ratu baseine po palmėmis labiau primena įnirtingą gyvenimo sprintą, nei nerūpestingą atostogų atviruką...
Nebanalu ir linksma
A.Kviliūnas irgi nelinkęs banaliai pasakoti apie savo širdies reikalus. Jo keturių dalių konceptualioje videoinstaliacijoje plakanti širdis – žmogaus būties variklis nuo gimimo iki mirties. O juk gyvenimas - kaip muilo burbulas, kuris bet kada gali sprogti... Tai „Tirpstanti dimensija“ – teigia D.Gerasimavičius su draugais smagiai siausdamas baseine ir džiaugdamasis ta nuostabia gyvenimo akimirka, kurią... tuoj pat nutrina laikas. Betgi jis leidžia pajusti ir tikrąjį „Druskos skonį“, - tvirtina G.Skudžinskas savo fotoinstaliacija ant Baroti galerijos sienos. Kam ta druska, jei nebus ką ja sūdyti? – tarsi oponuoja T.Gutauskas, marmuriniuose „baseinėliuose“ juodame aksome įrėmindamas dvi kilmingas bronzines žuvis.
Visi mes kaip žuvys...
Spalvingai apšviestoje V.Pa-kalnio „Fragille Aqua“ supasi, nardo ne tik žuvys, bet ir jų žaviosios giminaitės undinės. Vienspalvė instaliacija padaryta iš pačių paprasčiausių ir trumpaamžių medžiagų – popieriaus, gofruoto kartono. Darbo įdėta daug, bet ir efektas – didžiulis. Kūrinys – tarsi gyvas organizmas, – papūtus vėjeliui, kintant apšvietimui, viskas juda, sukasi, mirguliuoja, banguoja, žėri egzotiškomis spalvomis...
„Visi mes – kaip žuvys...“ Šiame gyvenime padžiautos ant tinklo, - filosofiškai reziumuoja klaipėdietis grafikas A.Kliševičius. – Nors visi galvojam, kad plaukiojam, bet iš tikrųjų gi džiūstam...” Dailininkas savo kaligrafijos instaliacijoje „padžiovė“ kone šimtą vardų – žmonių, kuriuos myli, kurie jam artimi ir brangūs. Ne tik jų... Čia yra ir tiesiog „Žuvis“, „Ir Tu“, ir „Gal tu?“...
Naujausi komentarai