Alaus kultūros žinovai teigia, kad „valstiečių“ inicijuota „buldozeriška“ kovos su alkoholiu kampanija kėsinasi sugriauti besiformuojančias alaus tradicijas, kurias okupacijų metu sunaikino carinės ir sovietinės Rusijos vykdyta alkoholio politika.

Nuo sausio 1-osios įsigaliojus Alkoholio kontrolės įstatymo pataisoms ir uždraudus alkoholio reklamą, įvesta cenzūra palietė ne tik tiesioginę alkoholio reklamą, bet ir universitetų dėstytojų paskaitas ar net lietuvių literatūros klasikų darbus.

Panašu, kad beatodairiškai siekiant tikslo nebuvo užtektinai diskutuota ir įvertintos visos aplinkybės. Ypač tos, kurios susijusios su kultūriniais aspektais. Be to, įvesti apribojimai labiausiai palies mažuosius aludarius, kurių produkcija tarsi skatino visuomenę ieškoti aluje veikiau „skonio“, o ne „laipsnių“.

Vilniaus universiteto ekonomikos profesorius ir alaus ekspertas Linas Čekanavičius bei verslininkas ir alaus žinovas Tomas Savickis sutinka su viešojoje erdvėje reiškiamais būgštavimais dėl perlenkiamos lazdos įgyvendinant alkoholio reklamos draudimo įstatymą.

Pasak jų, alkoholio vartojimas negali būti suprantamas tik kaip negatyvus svaiginimasis. Tai yra ir kultūrinis, ritualus bei labai gilias istorines šaknis turintis reiškinys, atliekantis visuomenės socializacijos funkcijas. Maža to, stipri, vakarietiškus standartus atitinkanti alaus ar vyno kultūra gali būti už draudimus efektyvesnė priemonė kovojant su girtavimu ir su tuo susijusiomis socialinėmis problemomis.

Su dabartine fobija, kai baidomasi, kad žmogus, pamatęs alaus butelį, staiga taps alkoholiku, viską gali užsmaugti.

Eltos kalbinti alaus kultūros ekspertai teigia, kad „valstiečių“ vykdoma alkoholio politika ir iki galo neparengtas reklamos draudimo įstatymas siekiant mažinti alkoholio prieinamumą gali turėti daugiau neigiamos nei teigiamos įtakos. Pasak jų, dabartinė situacija, kai stipriai apribota galimybė gauti informaciją apie produkciją, gali lemti tai, kad šalis liks alkoholio vartojimo kultūros provincijoje. Kitaip tariant, nesaikingai ir neteisingai alkoholį vartojančių grupių problema nebus nei paliesta, nei reikšmingai sumažinta. Pasak T. Savickio, žmonės nežinodami, ką vartoja - vartos bet ką.

Abu pašnekovai sutaria, kad tik informuojant, šviečiant ir ugdant alkoholio vartojimo kultūrą, įmanoma pasiekti teigiamų rezultatų.

Verslininko ir alaus žinovo T. Savickio teigimu, tai kas yra alkoholio reklama po priimtų pataisų tapo labai neaišku. Pasak jo, bet kokia informacija, leidžianti vartotojui domėtis alumi, tapo labai apribota.

„Po priimtų draudimų nebegalima kalbėti apie jokį konkretų produktą. Galima nebent aptakiai šnekėti, kad kažkas ir kažkur gamino alų, tačiau susieti jį su parduodamu produktu - uždrausta. Apie tradiciją lyg ir galima kalbėti, tačiau įmetus šiek tiek detalių - jau rizikuojama būti nubaustam, nes tai neva jau reklama“, - aiškino verslininkas ir pridūrė, kad tai mažai prisideda ribojant patį alkoholio vartojimą.

Su šiuo argumentu sutiko ir L. Čekanavičius. Pasak profesoriaus, ragavimas ir bandymas sužinoti bei skirti skonius pats savaime atitraukia nuo perteklinio alkoholio vartojimo. Žinoma, pabrėžė L. Čekanavičius, alaus kultūros ugdymas neapsaugos 100 procentų nuo to, kad žmogus nenueis į „tamsiąją pusę“. Bet kultūra iškelia reikšmingų barjerų. „Nes jei tu domiesi skoniu - tu sąmoningai susilaikai nuo perteklinio vartojimo“, - kalbėjo profesorius, pabrėždamas, kad tokiai vartojimo kultūrai formuoti reikalinga lengvai prieinama informacija.

Tuo tarpu T. Savickis stebėjosi tuo, kad dabar nebegalima feisbuke skelbti jokios informacijos, padedančios vartotojui susigaudyti alaus įvairovėje. „Pavyzdžiui, alaus reitingavimo platformos, kurias sudaro patys vartotojai iš viso pasaulio, Lietuvoje šiuo metu yra draudžiamos ir neprieinamos“, - kalbėjo T. Savickis

Pasak jo, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAK) specialistai jam išaiškino, kad feisbuko paskyroje negalima kelti jokių nuorodų ne tik apie alaus gaminių reitingavimo platformas, bet ir negalima viešai nieko skelbti ir apie bare vykstančias alaus degustacijas net tada, kai nėra nurodoma produktų pavadinimų bei konkrečių jų aprašymų.

Tai, kad baras negali nieko socialiniuose tinkluose skelbti, aiškino T. Savickis, yra fenomenalus reiškinys pasaulyje.

„Manau, kai žmogus nežino, ką rinktis, jis renkasi paprasčiausią produktą. Tačiau, kai žmonės žino apie produktą ir domisi - jiems svarbus tampa ne tik gėrimas. Jie tada, nors šis žodis ir yra uždraustas, mėgaujasi alumi. Aš manau, kad su vynu taip pat panašiai yra“, - kalbėjo T. Savickis.

„Kitaip tariant, labai svarbu žinoti, ką vartoji. Kai nežinai, ką vartoti - vartoji viską iš eilės. Galbūt dėl to žmonės ir įjunka į produktus, apie kuriuos nereikia daug galvoti. Taigi faktas - taikomi draudimai atsisuks kitu galu“, - sakė T.Savickis.

Be to, komentuodamas pareikšimus, kad ažiotažas dėl alkoholio reklamos draudimo kyla, nes yra paliestos konkrečios verslo grupės ir didieji alkoholio gamintojai, T. Savickis teigė, kad pastariesiems draudimai, ypač socialiniuose tinkluose, reklamuoti savo produkciją, bus mažiausiai nuostolingi. Pasak jo, tai labiausiai palies mažųjų gamintojų galimybes informuoti apie savo gaminius.

„Taigi kad ir kaip atrodytų paradoksalu, šis draudimas naudingesnis didiesiems alkoholio gamintojams. Apribojus mažiesiems aludariams galimybę kalbėti apie save, o feisbuke tą daryti galėjai nemokamai, sumažės smulkiųjų aludarių daroma konkurencija“, - Eltai sakė pašnekovas.

Tačiau dar svarbesnė, pasak T. Savickio, pasekmė bus tai, kad sumažėjus smulkiųjų aludarių konkurencingumui, susilpnės ir alaus vartojimo kultūra, kuri pastaruoju metu sėkmingai vystėsi Lietuvoje. Kitaip tariant, aiškino verslininkas, tai gali prisidėti prie to, kad Lietuvoje ir toliau laikysis „greitas“ ir komercializuotas alkoholio vartojimas dideliais kiekiais. Būtent tokiam vartojimui ir yra skirti gėrimai, neturintys kompleksinių skonių. „Tai savotiška antikultūra“, - pabrėžė T. Savickis.

Taigi galima kalbėti, kad pastaruoju metu progresavusiai alaus kultūrai, kuri buvo sunaikinta Rusijai kelis kartus okupavus Lietuvą, vėl kyla grėsmė.

L. Čekanavičius aiškino, kad transformacija vartojant alkoholį, lyginant su sovietiniais laikais, buvo beįgaunanti reikšmingą pagreitį.

„Sovietiniais laikais vynas asocijavosi su vadinamuoju „rašalu“, o pats gėrimas - su prisigėrimu. Tuo tarpu dabar vynas pakylėtas iki kilmingo gėrimo“, - sakė jis.

Profesoriaus įsitikinimu, prie to prisidėjo organizuojamos vyno dienos, leidžiami vyno žurnalai, organizuojamos vyno paskaitos ir atidaromi vyno klubai. „Vyno gerbėjai Lietuvoje sugebėjo sukurti vyno kultūrą“, - sakė L. Čekanavičius.

Tačiau dabar, pabrėžė profesorius, „fanatiški“, „inkviziciniai“ ir „talibaniški“ valdžios veiksmai draudžiant žurnalus, festivalius ir informacijos sklaidą, gali stipriai prislopinti prasidėjusius procesus. „Su dabartine fobija, kai baidomasi, kad žmogus, pamatęs alaus butelį, staiga taps alkoholiku, viską gali užsmaugti“, - sakė alaus kultūros žinovas.

Todėl, akcentavo profesorius, labai gaila, kad potencialas, kurį turi lietuviškoji alaus kultūra, yra ne tik neišnaudojamas, bet ir slopinamas.