Seimo narė socialdemokratė Aušrinė Marija Pavilionienė perspėja, kad Seime svarstomas įstatymo projektas prieš smurtą šeimoje po padarytų pakeitimų taps neveiksmingas.

"Šis įstatymas, kurį sukūrė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, labai pakito, kai pateko į parlamentarų rankas, ir šitame įstatyme nebeliko žodžio "smurtas prieš moteris", dabar moters išvis nebeliko. Tą įstatymą aš pavadinčiau kaip vandens išpylimo, kada išpilamas ir kūdikis", - Tarptautinės moters dienos proga surengtoje spaudos konferencijoje Seime sakė parlamentarė.

Ji ironizavo, kad sąvoką dėl smurto prieš moteris iš įstatymo norima išmesti, nes ji nedera prie šeimos koncepcijos ir susitarimo dėl jos gerovės.

"Juk tokie įstatymai gimsta siekiant apsaugoti pirmiausia moteris nuo smurto šeimoje, ir, be abejo, kitus šeimos narius, bet kadangi, kaip buvo teisingai pasakyta, Lietuvoje kuriame šeimos gerovę, tai šeimos gerovėje smurto negali būti. Mes gyvename kreivų veidrodžių karalystėje", - tvirtino A.M.Pavilionienė.

Spaudos konferencijoje dalyvavusi JAV ambasadorė Lietuvoje Anne Elizabeth Derse (En Elizabetė Ders) teigė, kad Jungtinėse Valstijose 1994 metais priėmus įstatymą prieš smurtą privačioje erdvėje iki 2008-ųjų smurto šeimoje atvejų sumažėjo dvigubai.

"Tai rodo, kad priėmus tinkamą įstatymą, kuris kriminalizuoja smurtą namuose, kaip buvo padaryta JAV, ir jei kartu dirbama su bendruomene, bažnyčia, mokykla, vietos valdžia, įmanoma įveikti šią problemą, pagerinti situaciją", - per spaudos konferenciją sakė JAV ambasadorė.

Tačiau ji pabrėžė, kad priimti tokį įstatymą buvo nelengva, 15 metų šalies ir bendruomenių lyderiai dirbo, siekdami pakeisti mentalitetą, kuris smurtą šeimoje laiko esant asmeniniu, šeimos reikalu, o moterį - pačia kalta tapus smurto auka.

"Tai nelengva, ir truko beveik 15 metų JAV sutarti, kad tokį žingsnį reikia žengti. Kodėl? Nes JAV, kaip ir daugelyje kitų valstybių, daugelį metų, smurtas prieš moterį laikytas privačiu, šeimos reikalu. (...) Ir truko beveik 15 metų sunkaus darbo pakeisti tokį mentalitetą, ir, mano nuomone, tai pirmas fundamentalus žingsnis, bet kurioje šalyje - pakeisti mąstymą, kuris toleruoja smurtą, pakeisti mąstymą, kuris kaltina pačią auką. Ir tai užima laiko", - kalbėjo A.E.Derse.

Seime šiuo metu svarstomi keli įstatymų projektai, skirti kovai su smurtu šeimoje. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtas projektas numato, kad smurtautojui gali būti nurodyta išsikraustyti iš namų arba uždrausta bendrauti su nukentėjusiuoju.

Teisėsaugos pareigūnai ne kartą yra pabrėžę, kad šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas jiems neleidžia imtis jokių veiksmų fiksavus smurto atvejį šeimoje, nes be raštiško nukentėjusiojo skundo neįmanoma pradėti tyrimo. Be to, ir pradėjus tyrimą smurtautojas lieka gyventi drauge su auka.