„Jungtinėje Karalystėje turime 16 tūkst. bažnyčių ir jos išsibarsčiusios po visą šalį, tačiau kasmet mes uždarome apie 20 bažnyčių“, – teigė Jungtinės Karalystės bažnyčių ir katedrų direktorė Becky Clarke.

Anglijos dvasininkai dėl uždaromų maldos namų nesirūpina, esą bažnyčių ir taip yra užtektinai.

„Uždarydami bažnyčias mes nematome problemos, nes turime tūkstančius veikiančių bažnyčių, kurios teikia dvasinį džiaugsmą vietiniams“, – ramino B. Clarke.

Tačiau Lietuvos dvasininkai sunerimę: tikinčiųjų mažėja tad ir aukų dėžutė prie altoriaus grįžta pustuštė.

„Labai sumažėjo aukos, kadangi mažiau ir tikinčiųjų, ir aukotojų mažiau“, – nerimavo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

O didžiausius sunkumus patiria mažų miestų ir kaimų kunigai.

„Labai dideli skirtumai yra miesto ir kaimo bažnyčių. Jeigu mieste yra daug žmonių, tai viskas tvarkoj, o mes žinome, kokia yra padėtis provincijoj ir kaime: kai uždarinėjamos mokyklos, jungiamos seniūnijos, bažnyčios taip pat natūraliai tuštėja“, – teigė Telšių kunigų seminarijos kunigas Vilius Viktoravičius.

Telšių seminarijos dvasininkas pasakoja, kad mažose parapijose dėl tikinčiųjų trūkumo nepavyksta išlaikyti darbuotojų.

„Dažnoje parapijoje vargonininkas važiuoja per kelias bažnyčias, per kelias parapijas. Dažnai nebūna zakristijono ar patarnaujančios moters, tad pusę darbų pasidaro pats klebonas“, – sakė V. Viktoravičius.

Padėtis bus tokia pat kaip ir Europoj: vienas kunigas gali važiuoti per dešimt parapijų, tad tikrai ne kiekvieną savaitgalį bus vienoj ar kitoj parapijoj mišios.

Negana to, kad mažėja tikinčiųjų, kunigų seminarija taip pat pasigenda norinčiųjų studijuoti. Neretai viename seminarijos kurse nebūna nei dešimties studentų, tad bažnyčios ateitis – miglota. 

„Padėtis bus tokia pat kaip ir Europoj: vienas kunigas gali važiuoti per dešimt parapijų, tad mišios bus tikrai ne kiekvieną savaitgalį vienoj ar kitoj parapijoj“, – konstatavo V. Viktoravičius.

Didelės eilės, darbuotojų išlaikymo sąnaudos ir 2020 m. prasidėjusi pandemija dalį Europos maldos namų privertė gyvas pamaldas iškeisti į nuotolines.

„Per pandemiją beveik visos bažnyčios Anglijoje pamaldas vedė nuotoliniu būdu ir daugelis vis dar tęsia nuotolines mišias“, – teigė B. Clarke.

Nuotolines mišias veda ir Šiaulių katedra, tačiau vyskupas abejoja, ar malda per „Facebook“ ar televizorių yra tokia pat efektyvi, kaip gyva.

„Dar tą tradiciją tęsiam, bet ta tradicija, manau, nėra gera. Kai kurie žmonės labai priprato gulėdami ant sofos, kaip popiežius sako, išklausyt šventąsias mišias, tai nėra gerai. Neužsiskaito šventos mišios per televiziją, nes negalim priimti Šventosios Komunijos, negalim gyvai susitikti su gyvuoju Kristumi“, – teigė Šiaulių vyskupas.

Nuotolines pamaldas Lietuvos dvasininkai vadina mišiomis „iš bėdos“ ir aiškina, kad mišias reikia ne žiūrėti, o jose dalyvauti.

„Per ekraną tu gali dalyvauti, prisidėti prie mišių, melstis, bet komunijos negali per DVD atsisiųsti“ , – sakė Telšių kunigas.