Teismas konstatavo, kad V.Razvodovas padarė sunkius tyčinius nusikaltimus, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimai padaryti bendrininkų grupe visuotinai pavojingu būdu, naudojant šaunamuosius ginklus.

Patenkino nukentėjusiųjų ieškinius

Teismas skyrė tokią pačią bausmę, kokios prašė prokuratūra. Taip pat tenkinti nukentėjusiųjų ieškiniai – nuteistasis turės atlyginti daugiau kaip 14 tūkstančių eurų turtinės ir neturtinės žalos.

2015 metais priimtas Vilniaus apygardos teismo išteisinamasis nuosprendis panaikintas.

Po Apeliacinio teismo verdikto nuosprendis įsiteisėjo. Teisėja Sigita Bieliauskienė sakė, kad kaltinimas V.Razvodovui pasitvirtino tam tikrose dalyse.

Teisėja paskelbė, kad kaltinimas pasitvirtino ir dėl tuometinio Krašto apsaugos departamento generalinio direktoriaus Audriaus Butkevičiaus ir jo vairuotojo Vlado Jezersko užpuolimo. Anksčiau liudytoju apklaustas V.Jazerskas teismui pasakojo, kad jį ir A.Butkevičių 1991 metų kovą automatais ginkluoti omonininkai užpuolė beveik pačiame Vilniaus centre.

Vyrams buvo uždėti antrankiai, iš jų atimti ginklai, atliktos asmens kratos, po to jie atsidūrė užgrobtame tuometiniame Policijos akademijos pastate.

A.Butkevičius su vairuotoju beveik jėga buvo išsodinti iš savo tarnybinio automobilio, paskui turėjo stovėti plačiai išskėtę kojas ir rankomis remtis į mašinos dangtį. Vėliau jie buvo persodinti į milicijos mašiną.

„Su direktoriumi A.Butkevičiumi, Krašto apsaugos departamento generaliniu direktoriumi, kovo 18 dieną 2 val. nakties važiavom M.K.Čiurlionio gatve. Čia sustabdė OMON – išlaipino, uždėjo antrankius ir nuvežė į Valakampius. Ryte paleido. Nieko nereikalavo – uždarė į salę ar klasę“, - prisiminė V.Jezerskas.

„Aš gal ne tiek jiems įdomus buvau. Atskirai buvom su A.Butkevičium uždaryti. Jie (omonininkai - BNS) neslėpė džiaugsmo, kad mus sulaikė, užpuolimo metu mus filmavo. Įkalbinėjo – ką aš darau, kur aš paskui dėsiuosi“, – sakė V.Jezerskas.

Teismo nuosprendyje sakoma, kad tokio būdu omonininkai persekiojo civilius dėl politinių motyvų, panaudojo bauginimo ir teroro priemones, užgauliai žemino jų orumą.

Bauginimo ir teroro priemones omonininkai pripažinti naudoję, kai Vilniuje užpuolė ir nuginklavo du tarnybines pareigas vykdžiusių policininkus. Policininkai buvo sulaikyti, iš vieno jų atimti ir asmeniniai daiktai.

Prokuratūra teigia, kad 1991 metų sausio - rugpjūčio mėnesiais buvo vykdoma agresija prieš Lietuvą, o V.Razvodovas ir Boleslavas Makutynovičius naudojo bauginimo ir teroro priemones prieš humanitarinės teisės saugomus asmenis. B.Makutynovičius pasiskelbė būrio vadu, omonininkai nežmoniškai elgėsi su civiliais asmenimis, naudojo bauginimo ir teroro priemones, užgauliai žemino jų orumą.

B.Makutynovičius yra miręs, jis mirė 2015 metų rudenį, jo byla nutraukta. Lietuva Rusijos Interpolo nacionaliniam biurui siuntė užklausas, taip pat kitoms Rusijos institucijoms, tačiau jokio atsakymo nesulaukė. Teismas liudytoja apklausė išteisintojo seserį, kuri gyvena Lietuvoje. Ji teigė, kad buvo gavusi pranešimą iš brolio giminaičių, kad jis mirė.

„Nepasitvirtinus duomenis apie B.Makutynovčiaus mirtį,  byla gali būti atnaujinta dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių“, – sakė teisėja S.Bieliauskienė.

Abu omonininkai nė karto nedalyvavo Lietuvoje vykusiame procese, jų interesams atstovavo valstybės skirti advokatai. Kaltinamieji neieškojo ryšių su gynėjais, nesidomėjo procesu.

Kaltinamajame akte teigiama, kad B.Makutynovičius 1991 metais rėmė Rusijos agresiją prieš Lietuvą. Jis, kaip teigė kaltintojai, siekė sutrikdyti valstybinių institucijų veiklą, įsakė būrio nariams panaudoti teroro ir bauginimo priemones prieš įvairius nepriklausomos Lietuvos pareigūnus. Omonininkai užpuldavo pareigūnus, policininkus, iš jų atimdavo tarnybinius ginklus, asmeninius daiktus, neteisėtai sulaikydavo ir pristatydavo į užgrobtą tuometinės Lietuvos policijos akademijos pastatą.

Byloje rašoma, kad sovietų politiką palaikantys omonininkai pareikalavo, kad Lietuvos pareigūnai uždaryti postą, nupjovė telefono laidus nuplėšė ir padegė Lietuvos vėliavą, sunaikino posto tarnybines patalpas, muitininkams ir pasieniečiams atliko neteisėtai kratas, užvaldė pareigūnų daiktus.

Trijų teisėjų kolegija nesutinka su teismo išvadomis

Lietuvos apeliacinis teismas antradienį paskelbė, kad šio teismo trijų teisėjų kolegija nesutinka su Vilniaus apygardos teismo išvadomis dėl buvusio omonininko Vladimiro Razvodovo išteisinimo byloje dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui.

Išteisinamasis nuosprendis pripažintas nepagrįstu.

„Byloje konstatuojama, kad V.Razvodovo kaltė pagal Baudžiamojo kodekso 100-ąjį ir 103 straipsnius įrodyta, veikos kvalifikuotos teisingai. Nesutinkame su Vilniaus apygardos teismo išvadomis, pritariame prokuroro apeliacinio skundo argumentams dėl baudžiamojo įstatymo taikymo“, – sakė teisėja Sigita Bieliauskienė.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, Vilniaus apygardos teismas padarė klaidingą išvadą, kad tarptautinėje teisėje padėtis prieš karą, karas arba ginkluotas konfliktas buvo laikomi nusikaltimų žmoniškumui sąlyga – Vilniaus apygardos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pagal tarptautinę teisę už inkriminuojamos tarptautinės teisės draudžiamo elgesio su žmonėmis nusikaltimus (BK 100 straipsnis) galima nuteisti tik tuo atveju, jei jie būtų padaryti padėties prieš karą, karo, ginkluoto konflikto sąlygomis.

Pasak Lietuvos apeliacinio teismo, dar 1968 metų lapkričio 26 dienos Konvencijoje dėl senaties netaikymo už karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui buvo iš dalies pakeisti nusikaltimo žmoniškumui požymiai, nustatant, kad nusikaltimams žmoniškumui (kaip jie apibrėžti Niurnbergo tarptautinio karo tribunolo statute) nesvarbu, ar jie padaryti karo, ar taikos metu.

„Taigi nusikaltimai žmoniškumui būtent tokia samprata (t. y. nesiejant juos su karo nusikaltimais, karine ar prieškarine padėtimi) buvo perkelti ir į Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą“, – rašoma teismo pranešime.

Pasak teismo, siekiant įrodyti, kad buvo padaryti nusikaltimai žmoniškumui, nėra reikalaujama įrodyti padėties prieš karą, karinės padėties ar ginkluoto konflikto.

Apeliacinis teismas pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas agresijos sampratą aiškino iš dalies klaidingai. Jis nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad agresijos samprata nėra susiformavusi tarptautinėje teisėje.

„Agresijos samprata išskiriama iš 1974 m. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucijos „Dėl agresijos apibrėžimo“. Vėliau Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja dar keletą kartų patvirtino agresijos apibrėžtį“, – teigia teismas.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija padarė išvadą, kad situacija, kai 1990 m. kovo 11 d. buvo atkurtas Lietuvos suverenitetas, tačiau 1991 m. Lietuvoje vis dar buvo dislokuoti SSRS armijos ir SSRS VRM kariuomenės padaliniai, kurie vykdė karines operacijas, per kurias buvo naudojamos bauginimo ir teroro priemonės, turėtų būti vertinama kaip SSRS agresija prieš Lietuvą ir SSRS sukeltas ginkluotas konfliktas su atkurta Lietuvos valstybe.

„Tokia būklė turi 1949 m. Ženevos konvencijų 2 straipsnyje nurodytos dalinės okupacijos požymių, kuri yra jų taikymo sąlyga“, – paskelbė teismas.

Šis Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną, tačiau gali būti skundžiamas kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Lietuvos apeliacinis teismas antradienį buvusį omonininką V.Razvodovą pripažino kaltu dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimą žmoniškumui. Jam skirta 12 laisvės atėmimo pataisos namuose.

Teismas konstatavo, kad V.Razvodovas padarė sunkius tyčinius nusikaltimus, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimai padaryti bendrininkų grupe visuotinai pavojingu būdu, naudojant šaunamuosius ginklus.

Teismas skyrė tokią pačią bausmę, kokios prašė prokuratūra. Taip pat tenkinti nukentėjusiųjų ieškiniai – nuteistasis turės atlyginti daugiau kaip 14 tūkstančių eurų turtinės ir neturtinės žalos.

Teismas taip pat patenkino ir Muitinės departamento civilinį ieškinį ir iš V.Razvodovo priteisė 269 eurų turtinę žalą. Valstybės sienos apsaugos tarnybai priteista 2 tūkst. 941 euro turtinė žala.

Dėl keturių epizodų – tarp jų ir valstybinio telegrafo užpuolimo, taip pat Tabariškių posto užpuolimo, buvęs omonininkas išteisintas. Nuteisti V.Razvodovą dėl šių epizodų pritrūko įrodymų, paskelbė teismas.

„Nuosprendis bus išverstas į rusų kalbą, ir bandysim jį išsiųsti tuo adresu, kurį mes turime. Tačiau ar nuosprendis bus įteiktas V.Razvodovui, didelis klausimas. Aš manau, kad apie šio nuosprendžio priėmimą plačiai apšvies visuomenės informavimo priemonės, turbūt apie tokio nuosprendžio priėmimą, net negavus jo nuorašo V.Razvodovui turi būti žinoma“, – žurnalistams sakė teisėja.