Seimo balsavimas dėl mandatų atėmimo iš Aleksandro Sacharuko ir Lino Karaliaus turėtų įvykti lapkričio 11 d. Jis tikriausiai bus slaptas, nors siūloma dėl apkaltų balsuoti atvirai.

Specialus posėdis

Seimo valdyba nusprendė šiandien surengti nenumatytą parlamento posėdį, kuriame, be kita ko, bus pateikta informacija apie apkaltą A.Sacharukui ir L.Karaliui.

Parlamentarai bus supažindinti su Konstitucinio Teismo (KT) išvada, kuria du opozicinės Krikščionių partijos frakcijos nariai pripažinti šiurkščiai pažeidę Konstituciją ir sulaužę priesaiką.

Numatoma Seimo nariams pateikti protokolinio nutarimo projektą, kad Seimas šių parlamentarų mandatų panaikinimo klausimą nagrinėtų lapkričio 11 d. Tądien ir turėtų būti surengtas balsavimas dėl dviejų Seimo narių mandatų panaikinimo.

Gali vilkinti procesą

Su Seimo priimtu sprendimu surengti posėdį, kuriame bus svarstomas mandatų atėmimo klausimas, turi būti supažindinti abu apkaltos taikiklyje atsidūrę parlamentarai.

Neoficialiomis žiniomis, Seime baiminamasi, kad A.Sacharukas ir L.Karalius gali bandyti slapstytis ir nepasirašyti oficialaus pranešimo apie būsimą Seimo posėdį ir taip dar ilgiau vilkinti ir taip jau beveik metus besitęsiantį apkaltos procesą. Kol kas ir A.Sacharukas, ir L.Karalius atsisako komentuoti, kaip vertina KT sprendimą ir kokie būsimi jų žingsniai.

Siūlyta balsuoti atvirai

Statutas numato, kad po kaltinimų svarstymo plenariniame posėdyje, kuriame galės pasisakyti ir A.Sacharukas su L.Karaliumi, atskiru nutarimu turi būti balsuojama dėl kiekvieno KT paskelbto epizodo. Dėl nutarimų priėmimo balsuojama slaptai. Norint priimti sprendimą panaikinti Seimo nario mandatą, reikia ne mažiau kaip 85 parlamentarų balsų.

Parlamente jau praėjusią savaitę atsirado siūlymų pakeisti statutą taip, kad dėl apkaltos būtų balsuojama ne slaptai, bet atvirai. Seimo pirmininkė Irena Degutienė remia tokį siūlymą ir pasisako už tai, kad kuo dažniau būtų balsuojama atvirai. Šaltinių teigimu, ji su savo patarėjais ir Seimo teisininkais svarstė galimybę siūlyti skubos tvarka priimti tokią pataisą.

Tačiau po pasitarimų I.Degutienė nusprendė, kad šiuo metu, siekiant išvengti klausimo politizavimo, būtų netikslinga ir neteisinga keisti "žaidimo taisykles", kai apkaltos dviem parlamentarams procesas nuėjo jau taip toli. Todėl šįkart dėl A.Sacharuko ir L.Karaliaus turėtų būti balsuojama slaptai.

Konstitucija neliepia balsuoti slaptai

Konstitucinės teisės specialistai atkreipė dėmesį, kad didelių abejonių kelia į statutą įrašytas reikalavimas slaptai balsuoti dėl mandatų atėmimo iš parlamentarų, pamynusių Konstituciją ir priesaiką.

"Nors konstitucinės doktrinos šiuo klausimu dar nėra, vis dėlto Konstitucijoje yra įtvirtintas "atsakingo valdymo principas". Vienas jo elementų – rinkėjai visuomet turi žinoti, kaip balsavo jų atstovai Seime. Nebent pati Konstitucija numatytų kokias nors išimtis", – Lietuvos televizijai yra sakęs buvęs KT pirmininkas Egidijus Kūris. Jis atkreipė dėmesį, jog Konstitucija numato, kad slaptai balsuojama tuomet, kai reiškiamas nepasitikėjimas Vyriausybe ar ministru pirmininku. Tačiau tame Konstitucijos straipsnyje, kuris kalba apie apkaltas, nenurodoma, kad sprendimas dėl mandato panaikinimo priimamas slaptu balsavimu.

"Yra tik duodama nuoroda į statutą. O jame nustatyta, kad tokie balsavimai slapti", – sakė E.Kūris, jis suabejojo, ar tokia statuto norma atitinka Konstituciją. "Yra valstybių, kuriose būtų nesuvokiama, kad tokiais atvejais balsuojama slaptai. Manau, Seimo nariai negali dangstytis slapto balsavimu prieš savo rinkėjus", – pabrėžė buvęs KT pirmininkas.